Valstybės atkūrimo šimtmečiui: „Mes su jumis ir esame Lietuva“

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga – linkėjimai tapti socialiai aktyviais, atsakingais valstybės piliečiais ir siūlymai, atsigręžus atgal, įvertinti, kaip per šimtmetį kito Lietuvos medicina.

Reklama

„Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis - tai toks simbolinis laikas, kai permąstome savo būtį, savo paskirtį. Seniai žinoma, kad moderni valstybė negali gyventi be technologijų, be verslo ir infrastruktūros plėtros, tačiau pagaliau imame suvokti ir paprastą faktą, kad valstybė tikrai negali gyvuoti be žmonių. 2017 metų lapkričio 16 d. susikūręs Lietuvos medikų sąjūdis iškėlė labai paprastą idėją – jeigu norime kokybiškos sveikatos priežiūros pacientams, turime išsaugoti medikus Lietuvoje. Kviečiu visus jungtis bendrai talkai Lietuvos ateities labui ir niekada nepamiršti, kad mes su Jumis ir esame Lietuva“, - sveikinimus perduoda Lietuvos medikų sąjūdžio Tarybos narys prof. Vytautas Kasiulevičius, šventės išvakarėse prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

„ Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga norėčiau medikams tapti socialiai aktyviais valstybės piliečiais ir kiekvieną savo veiksmą kasdieniniame gyvenime vertinti valstybiškai. Tas mąstymas yra esminė sąlyga, kad idėjos, kurias kelia Lietuvos medikų sąjūdis, būtų įgyvendinamos. Atlyginimų augimas turi būti vykdomų reformų pasekmė, nes jei nepasikeis mąstymas, viskas liks taip, kaip buvo. Reforma neįmanoma, jei bus užsimerkiama į aplink nuolat vykdomus korupcinius veiksmus ir praktikas. Ir jei medikų bendruomenė neras rakto šių veiksmų ir praktikų pažabojimui, naujos reformų bangos gali tekti laukti dar dvidešimt penkerius metus“, - savo mintimis pasidalijo ir vienas iš portalo VLMEDICINA.LT kūrėjų, Jungtinėje Karalystėje dirbantis gydytojas kardiologas dr. Audrius Šimaitis.

Kviečia pažvelgti atgal

„Kiekvienas pilietis kūrė ir kuria Lietuvą savo kasdieniais darbais bei poelgiais. Medikų rankos pirmiausiai paliečia žmonių skaudulius, o jų žodžiai ir pagalba atneša visiems pacientams palengvėjimą, viltį, išgijimą. Nuo senų laikų gydytojo ir paciento santykiai buvo visuomenės dėmesio centre. Bėgant amžiams, įgyjant naujų medicininių žinių, keitėsi ir supratimas apie ligas bei jų gydymą, kito gydytojo ir paciento santykiai“, – sveikindama Lietuvos šimtmečio proga pranešime spaudai atkreipė dėmesį Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorė Jūratė Sabalienė. Ji kviečia pasižiūrėti, kaip prieš 100 metų atrodė Lietuvos medikai ir pacientas: šventės proga VLK ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas dovanoja virtualią archyvinių nuotraukų parodą „Medicinos pagalbos fragmentai Lietuvoje“. Jį galite rasti čia.

Šioje parodoje atskleidžiami medicinos pagalbos nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 m. fragmentai. Parodos nuotraukose – medikai ir pacientai – ir rimti, susirūpinę, ir linksmai nusiteikę. Kai kurios įamžintos vietos – ligoninės ir pacientų priėmimo kabinetai – dar nėra identifikuoti. Organizatoriai tikisi ir kviečia žmonės, atpažinusius nuotraukose įamžintus vietas, gydytojus, pacientus, kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą.

1918–1940 m. rūpestis žmonių sveikata buvo reiškiamas ne tik valstybės institucijų dokumentuose – tuo laikotarpiu pradėta kurti sveikatos draudimo sistema, orientuota visų pirma į nepasiturinčiųjų sveikatos apsaugą. Sveikatos draudimo sistema buvo grindžiama dviem esminiais principais – privalomojo visų dirbančiųjų ir jų šeimų narių draudimu ir sveikatos priežiūros finansavimu iš dirbančiųjų įmokų, kurių dydis buvo siejamas su atlyginimais. Šie du principai yra svarbūs ir šiandien, jų tęstinumą žymi dabartinė privalomojo sveikatos draudimo sistema (jo visuotinumas) ir sveikatos priežiūros finansavimo pagrindai.

Kviečia palyginti visuomenės sveikatos būklės rodiklius

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Higienos instituto Sveikatos informacijos centro specialistai parengė trumpą demografijos, mirtingumo, sergamumo, sveikatos įstaigų veiklos bei sveikatos priežiūros išteklių palyginimą: kokie jie buvo prieš šimtmetį ir dabar.

Juos galima rasti čia.

Su Vasario 16-ąja, mielieji mūsų skaitytojai!