Valgykite, kad gerai jaustumėtės, o ne malšindami stresą (2)

VLMEDICINA.LT Jūsų dėmesiui siūlo ištraukas iš leidyklos „Tyto alba“ išleistos Neilas Shahas (Nilas Šachas) knygos „10 žingsnių įveikti stresą ir pakeisti elgseną“ (iš anglų kalbos vertė Jurga Grunskienė). Neil Shah - – vienas didžiausių streso valdymo ir geros savijautos autoritetų Jungtinėje Karalystėje, Streso valdymo draugijos įkūrėjas ir vadovas. Knygoje pristatoma dešimties žingsnių programa surašyta nesudėtinga kalba, be jokio profesinio žargono ar terminologijos. Be pagrindinės informacijos apie stresą, čia rasite praktinių patarimų, kaip keisti mitybą, poilsį, gyvenimo būdą, taip pat įvairių metodų, kuriuos įvaldę vėl galėsite kontroliuoti savo gyvenimą.

Reklama

Nepamirškite pavalgyti ir nepraleiskite valgiui skirto laiko

Daugelis žino, kad svarbu valgyti tris kartus per dieną, bet stresas kartais priverčia žmones pietus praleisti ar tiesiog pamiršti. Bet vėliau jie pasijunta išalkę ir dažniausiai prisivalgo prasto ir nesveiko maisto, kad tik greičiau numalšintų alkį. Jei norite visą dieną neprarasti energijos, iš anksto sugalvokite dienos valgiaraštį – numatykite sočius pusryčius, gana lengvai virškinamus pietus ir lengvą vakarienę. Jei praalksite nesulaukę įprasto laiko valgyti, sveikai užkąskite, pavyzdžiui, riešutų, sėklų, vaisių ar daržovių su neriebiais padažais ar riešutų užtepu. Reguliariai valgant, nustos šokinėti cukraus kiekis kraujyje. Maistą pasiruoškite iš anksto – aš pats pusryčius ir pietus pasiruošiu iš vakaro, todėl, kad ir koks užsiėmęs būčiau, visada laiku pavalgau visaverčio maisto.

Prieš eidami pirkti maisto apgalvokite, ką ketinate gaminti ateinančią savaitę. Tuomet paskui visą savaitę valgysite sveiką, visavertį maistą ir be reikalo nešvaistysite produktų. Pirkite tik tai, ko iš tiesų reikia valgiaraštyje numatytiems patiekalams pagaminti, nepirkite bet ko, nes taip dažniausiai įsigyjate nesveikų, stresą didinančių produktų. Taip pat venkite apsipirkti išalkę – tai trukdys rinktis maistą.

MOKOMĖS IŠ KITŲ

Ricky Solanki, įmonės plėtros padalinio direktorius

Vadovaudamas nedidelei, tačiau sparčiai augančiai verslo įmonei, pajutau vis labiau slegiančią įtampą. Mes turėjome aptarnauti daug naujų klientų, tačiau nespėjome pasisamdyti darbuotojų, kad susidorotume su padidėjusiu darbo krūviu, tad daugiau ir ilgiau teko dirbti man pačiam. Neturėjau laiko pietų pertraukai, todėl tiesiai prie darbo stalo paskubomis suvalgydavau sumuštinį ar dešrainį, galima sakyti, vien arbata, kava, šokoladu ir buvau gyvas. Nuolat jaučiausi išsekęs, sykį taip apleidau korespondenciją, kad elektroninio pašto dėžutėje radau net 15 000 laiškų! Draugo patartas, arbatą ir kavą pakeičiau vandeniu ir žaliąja arbata, šokoladą – vaisiais ar riešutais ir ėmiau valgyti iš anksto namie pasigamintus pietus. Ir netrukus tie staigūs popietiniai energijos nuosmukiai liovėsi, padidėjo darbingumas.

Nuolatinis kramsnojimas

Kai kurie žmonės pastebi, kad apimti streso valgo daug daugiau nei įpratę. Streso nekamuojamas asmuo paprastai valgo tik išalkęs. Užklupus stresui, padėtis pasikeičia, tiesą sakant, visai į priešingą pusę. Tada valgome, nors visai nesame alkani, ir renkamės saldžius ar riebius užkandžius – mat norint palaikyti save streso sąlygomis, reikia daug energijos, todėl taip ir trokštame tokio energijos teikiančio maisto.

Tinkamai valgydami sumažinsite stresą

Paprasčiausias būdas, padedantis palengvinti stresą – valgyti sveikai ir maistingai. Apėmus stresui itin svarbu papildyti vitaminų B ir E, taip pat pagrindinių mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, magnio, atsargas organizme, kad imuninė sistema būtų sveika, o jums netrūktų energijos.

Turėdami energijos ir sveiką imuninę sistemą lengviau atsispirsite stresui. Be to, kai kurie maisto produktai puikiai mažina stresą.

Švieži vaisiai ir daržovės turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, palaikančių puikią organizmo būklę. Daržovėse dar yra nemažai skaidulinių medžiagų, naudingų užkietėjus viduriams (tai ilgalaikis streso padarinys).

Riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša ir skumbrė, turi omega-3 riebalų rūgščių, kurios itin reikalingos širdžiai ir gali apsaugoti nuo širdies ligų.

Jogurtas aprūpina organizmą mineralinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kalciu, būtinais tinkamai nervinių impulsų funkcijai palaikyti. Jogurte taip pat yra laktobakterijų (lactobacillus), svarbių sveikai žarnyno florai (tai mikroorganizmai, padedantys gerai suvirškinti maistą).

Riešutų, pavyzdžiui, migdolų, maistinė vertė itin didelė, juose daug svarbių vitaminų ir mikroelementų, padedančių greičiau įveikti streso padarinius. Migdolai suteikia ir daug kalorijų, todėl juos valgant svarbu neprarasti saiko. Įrodyta, kad reguliariai valgant riešutus mažiau gresia širdies ligos, nutukimas ir diabetas – tai galimi stipraus streso padariniai.

Pirmoji knygos dalis - čia.