Vaistų ir maisto sąveika
Šaltasis sezonas – tas laikotarpis, kai vaistų vartojama ženkliai daugiau nei vasaros metu. Namų vaistinėlės pasipildo piliulėmis nuo skausmo, peršalimo, kosulio, imunitetą stiprinančiais ir kitais preparatais.
Vis dėlto retas vartotojas perskaito visą vaistų informacinį lapelį ir neatkreipia dėmesio, su kokiu maistu ar gėrimais nepatartina vartoti konkrečių vaistų. O kartais tiesiog numoja ranka – nieko gi neatsitiks, jei tabletę užgersiu dietine kola, o po to, vakarienės kavinėje metu, išgersiu vieną ar dvi taures vyno, o gal ir ko stipresnio. Jei jūs galvojate panašiai, pirma paskaitykite šią naudingą informaciją.
Vaistų ir maisto sąveika mums svarbi tuomet, kai maistas ar jo komponentai paveikia vaisto skaidymo, pasisavinimo kelią, keičia jo veikimo mechanizmą ir norimą poveikį bei gali sukelti rimtų šalutinių reakcijų. Supaprastintas daugelio geriamųjų vaistų kelias nuo vaisto išgėrimo iki pasišalinimo atrodytų taip: vaistas ištirpsta skrandyje iki aktyvesnės jo formos, tuomet ši forma absorbuojama kraujyje ir keliauja į veikimo vietą, galiausiai vaistas šalinamas iš organizmo dalyvaujant kepenims, inkstams ar abiem šiems organams. Vadinasi, kliniškai svarbi maisto ir vaistų sąveika sutrikdo kurį nors iš šių etapų ir daro įtaką rezultatui, kurį tikimės gauti iš medikamento. Žinoma, tokia sąveika priklauso ir nuo individualių faktorių, kaip amžius, lytis, vartojamų medikamentų (tiek sergant lėtinėms, tiek ūminėms ligoms) rūšių ir dozių, kūno sudėjimo ir t. t. Be to, ne visi medikamentai yra geriamieji ar kietosios formos, todėl maisto ir vaistų sąveika priklausys ir nuo to, ar tai - piliulė, skystis, ar žvakutės; taip pat nuo absorbcijos vietos (burna, skrandis, žarnynas), vartojimo pobūdžio (geriamieji, leidžiamieji ir pan.). Šįkart labiau akcentuosime geriamąsias vaistų formas, vartojamas sergant lėtinėmis ar ūminėmis ligomis, ir kelis maisto produktus ar maisto komponentus, kurie turi didžiausią įtaką vaisto veikimui.
Greipfrutų sultys
Greipfrutų sultys – vienas labiausiai ištyrinėtų maisto produktų dėl jų sąveikos su vaistais. Vieno 2012 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad šių sulčių ir kai kurių receptinių vaistų derinys gali baigtis kvėpavimo nepakankamumu, kraujavimu iš virškinamojo trakto, kaulų čiulpų ir imuninės sistemos slopinimu, inkstų ir kepenų nepakankamumu, netgi staigia mirtimi. Kodėl? Todėl, kad išgėrus daug šių sulčių per dieną yra slopinami pagrindiniai specifiniai fermentai, dalyvaujantys daugelio vaistų metabolizmo kelyje. Taigi kraujyje gali staigiai padidėti medikamento koncentracija. Greipfrutų sultyse esantys komponentai furanokumarinai slopina ir kitus fermentus, esančius žarnyne. Lėtinamas vaistų metabolizmas, išauga šalutinių poveikių rizika.
Daugiausiai mokslo išnagrinėta greipfrutų sulčių ir vaistų sąveika yra nustatyta su cholesterolį mažinančiais ir kardiovaskulinių ligų padedančiais išvengti preparatais statinais. Statinų grupės preparatų nepatartina vartoti su greipfrutų sultimis, nes didėja toksiškumo rameniniam audiniui rizika, gali atsirasti stiprūs raumenų skausmai ar miopatija.
Su greipfrutų sultimis sąveikauja ir kai kurios kraujospūdį mažinančių preparatų grupės, pavyzdžiui, vadinamieji kalcio kanalų blokatoriai (amlodipinas, nifedipinas, kt.). Šių vaistų koncentracija kraujyje gali išaugti net iki dviejų kartų, o žmogui pasireikšti ortostatinė hipertenzija. Neprognozuojami vaisto koncentracijos kraujyje kitimai atsiranda ir minėtomis sultimis užsigeriant potenciją didinančius preparatus: sildenafilį, tadalafilį, vardenafilį. Šių vaistų kelias organizme sudėtingesnis ir numatyti koncentracijos pokyčius sudėtinga, bet tokia sąveika gali baigtis hipotenzija, mirguliavimu akyse, itin skausminga erekcija.
Kiti vaistai, kurių nepatariama vartoti su greipfrutų sultimis, yra kontraceptinės geriamosios priemonės, kuriose yra estrogenų, taip pat benzodiazepinų grupės migdomieji preparatai, kai kurie antiaritminiai preparatai (pavyzdžiui, amiodaronas), imunosupresantai, antihistamininiai medikamentai.
Kofeinas
Nors kofeinas - ne maisto produktas, o cheminė medžiaga, paminėti jį yra labai svarbu. Kofeino galime rasti mūsų mėgstamų kasdieninių produktų sudėtyje: puodelyje kavos ar arbatos, kolos skardinėje, juodojo šokolado plytelėje. Jo sąveika su vaistais būna kiek kitokia nei greipfrutų sulčių. Būtent medikamentai veikia kofeino metabolizmą, didina jo koncentraciją kraujyje. Taip jums garantuojama bemiegė naktis, dažnas bėgiojimas į tualetą šlapintis, pulso pakitimas, širdies ritmo sutrikimai. Kofeino koncentraciją kraujyje padidina pagrindiniai fluorochinolonų grupės antibiotikai (pavyzdžiui, ciprofloksacinas), tokie skrandžio rūgštį mažinantys preparatai, kaip cimetidinas, famotidinas, mažiau – ranitidinas.
Ne mažesnį poveikį kofeino koncentracijai turi ir geriamieji kontraceptikai, steroidiniai vaistai nuo uždegimo (prednizolonas). Ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas vartojant bronchus plečiančius preparatus, pavyzdžiui, teofiliną. Kofeino ir teofilino struktūra panašios, todėl dar labiau išauga šalutinių poveikių rizika: padidėjęs nervingumas, galvos sukimasis, širdies permušimai. Nepatariama kofeino turinčių produktų vartoti ir su senosios kartos antidepresantais, bet kuriais migdomaisiais preparatais.
Kalcio turintys produktai
Kitaip nei prieš tai minėti produktai, kalcis neveikia vaisto metabolizmo, tačiau sukelia cheminę sąveiką. Kalcio jonai su kai kurių vaistų komponentais linkę sudaryti chelatinius junginius. Sumažinama vaisto absorbcija, koncentracija kraujyje, galiausiai – poveikis. Rekomenduojama daryti kelių valandų pertrauką tarp kalcio turinčių produktų ir antacidinių vaistų (ranitidino, cimetidino) vartojimo. Geriausia išvis atsisakyti pieno produktų geriant fluorochinolonų (ciprofloksacinas, levofloksacinas), cefalosporinų (cefuroksimas), tetraciklinų (doksiciklinas) grupės antibiotikus. Kalcio turintys maisto produktai labai sumažina kaulų retėjimui skirtų vaistų poveikį, todėl beveik visus šiuos preparatus rekomenduojama gerti valandą ar dvi prieš valgį.
Yra ir daugiau įvairių sąveikų, tad pagrindinė taisyklė vartojant jums paskirtus receptinius vaistus – riboti kalcio turinčių produktų kiekį savo mityboje.
Alkoholis
Ta pati taisyklė galioja ir alkoholiui – vartojant bet kuriuos vaistus geriau jo vengti. Kodėl? Todėl, kad alkoholis gali sumažinti ar padidinti bet kurių vaistų koncentraciją kraujyje. Tokiu būdu vaisto poveikis ar šalutiniai reiškiniai bus sunkiai prognozuojami. Be to, didesnis krūvis tenka kepenims, inkstams, didėja šių organų pažaidų, nepakankamumo rizika. Vis dėto ne paslaptis, kad rimčiausias pavojus kyla alkoholį vartojant su migdomaisiais ar psicholeptiniais vaistais, kitaip tariant, bet kuriais vaistais, kurie veikia nervų sistemą. Padidėja judesių sutrikimo, mieguistumo, kvėpavimo paralyžiaus ir net mirties tikimybė. Beje, tos pačios rizikos galioja ir senosios kartos antihistamininiams preparatams nuo alergijos (klemastinas, chloropiraminas) ar pseudoefedrinui, kuris įeina į daugelio kompleksinių vaistų nuo peršalimo ir gripo simptomų sudėtį.
Kepenims labiausiai kenkia alkoholio ir paracetamolio bei kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo derinys. Rizikuojate staigiu kepenų nepakankamumu ar net mirtimi. Tachikardija, vėmimas gali ištikti tuos, kurie vartoja svaigalus ir geriamuosius vaistus nuo grybelio (metronidazolis), antidiabetinius geriamuosius vaistus (sulfonilšlapalo darinius, kaip antai, gliklazidas), vaistus nuo tuberkuliozės (izoniazidas).
Dar kelios retesnės sąveikos
Rekomenduojama atsisakyti baltyminio maisto vartojant betablokatorius – viena pagrindinių kraujospūdį mažinančių vaistų grupe (metoprololis, betaksololis, propranololis ir kiti). Didėja bradikardijos, hipotenzijos, bronchinio spazmo tikimybė.
Daug ląstelienos turintis maistas veikia panašiai kaip kalcis – suriša vaisto aktyviąsias medžiagas. Tai itin aktualu vaistus nuo glikemijos, ypač metforminą, vartojantiems pacientams. Dalis pacientų reguliuoja savo mitybą, įtraukia daugiau skaidulų turinčio maisto į ją ir po tokių pusryčių ar pietų geria paskirtus receptinius vaistus. Vertėtų daryti nemažą pertrauką tarp ląsteliena praturtinto maisto ir metformino preparatų. Tai galioja ir geriant levotiroksiną, digoksiną, penicilino grupės antibiotikus.
Sojos produktai gali sąveikauti su skydliaukės funkciją veikiančiais vaistais, pavyzdžiui, levotiroksinu, tiamazoliu.
Saldymedžio guminukai ar arbata negali būti vartojami geriant vaistus nuo spaudimo ar šlapimą varančius medikamentus dėl juose esančio glicerizino. Padidėja šalutinių poveikių rizika.
Ir atminkite, jei kyla kokių klausimų dėl vaistų vartojimo – kreipkitės į savo gydytoją, vaistininką. Visuomet atidžiai perskaitykite informacinį vaistų lapelį bei neišmeskite jo, kol vartojate vaistą.
Šaltiniai
https://www.uspharmacist.com/content/c/10374/
Leibovich ER, Deamer RL, Sanserson LA. Food-drug interactions: careful drug selection and patient counseling can reduce the risk in older patients. Geriatrics. 2004;59:19-33.
Wallace AW, Amsden GW. Is it really ok to take this with food? Old interactions with a new twist. J Clin Pharmacol. 2202;42:437-443
Susiję straipsniai
