Vaistai klausos negaliai išgydyti slypi jūros dugne
Peršviečiami, su čiuptuvėliais, giliai jūroje besislepiantys gamtos kūriniai gali suteikti atsakymus, reikalingus prarastai žmogaus klausai atkurti. Ir ne dėl to, kad duobagyviai pasižymėtų išskirtine klausa, tačiau dėl to, kad jie yra tikras regeneracijos stebuklas, – rašo ifscience.com.
Duobagyviai jau seniai domina mokslininkus, tačiau jų dauginimosi ypatumai ir regeneracijos galimybės dar niekada anksčiau nebuvo susietos su klausos netekimu.
Tiriant tam tikrus duobagyvius, priklausančius aktinijų šeimai, atkreiptas dėmesys į jų čiuptuvėlius, kurie padengti plaukelius primenančiomis skilimo pusiau būdu besidauginančiomis ląstelėmis. Pastarosios yra jautrios vandens virpesiams ir padeda aptikti grobį. Be to, jos labai panašios į žmogaus ausyje esančias plaukuotąsias ląsteles. Tačiau mūsų ląstelės, deja, po pažeidimo negali taip paprastai atsinaujinti.
Nauja studija, inicijuota biologo Glen‘o Watson‘o iš Luizianos universiteto (The University of Louisiana) ir publikuota eksperimentinės biologijos žurnale („The Journal of Experimental Biology“) nagrinėja, ar duobagybių baltymai galėtų funkcionuoti žinduolių organizme.
Pirmiausia mokslininkų komanda pastebėjo, kad proteinų mišinys, esantis šių jūros gyventojų gleivėse, padeda jiems atkurti pažeistas minėtąsias plaukelius primenančias ląsteles. Norėdami patikrinti savo hipotezę, tyrėjai išskyrė šiuos proteinus ir atliko bandymus su pažeistomis pelių ląstelėmis.
Norėdami imituoti klausos netekimą, tyrėjai užblokavo kalcio jonų, reikalingų garsinio signalo perdavimui neuronuose, kanalus. Dėl to pelių plaukuotosios ląstelės suglebo ir tapo panašios į žmogaus ląsteles, pažeistas per didelio garso. Tuomet komanda „gydė“ šias ląsteles iš duobagyvių išskirtu proteinų mišiniu. Jau po valandos plaukuotosios ląstelės ėmė tvirtėti ir vėl vykdyti kalcio jonų pernašą.
„Tai pirmieji, tačiau labai reikšmingi žingsniai siekiant atkurti pažeistų ląstelių struktūrą ir funkciją“, – komentavo nešališka, prie šio tyrimo neprisidėjusi, mokslininkė Lavinia Sheets, dirbanti su klausa susijusiuose projektuose Harvardo medicinos fakultete (Harvard Medical School).
Nors dar daug reikia nuveikti, mokslininkai viliasi, kad vieną dieną šis atradimas lems naujo gydymo, padėsiančio klausos netekusiems pacientams, atsiradimą.
Susiję straipsniai
