Klausos aparatus nešiojanti Jurgita: klausos sutrikimas nėra nuosprendis

Su klausos problemomis gyvenanti Jurgita Samsanavičienė puikiai žino, kaip klausos sutrikimai gali paveikti kasdienybę, bendravimą ir gyvenimo kokybę. Savo patirtį ji nusprendė paversti pagalba kitiems. Šiandien ji dirba klausos centre ir žmonėms gali padėti bei patarti ne tik kaip specialistė, bet ir klausos aparatų naudotoja. Be to, ji puikiai supranta, ką jaučia pirmą kartą klausos centro duris pravėręs žmogus, todėl visada stengiasi palaikyti ir savo asmeniniu pavyzdžiu įrodyti – klausos sutrikimai tikrai nėra nuosprendis. 

Klausos sutrikimas gali likti ignoruojamas metų metus

Klausos protezavimo specialiste dirbanti Jurgita su klausos problemomis susidūrė dar vaikystėje, tačiau jos priežastis paaiškėjo gerokai vėliau. Šeimos nariai pastebėdavo, kad pašaukta iš nugaros Jurgita neatsisukdavo, tačiau tai neatrodė kaip rimtas signalas.

Pirmą kartą klausos tyrimas – audiograma – Jurgitai atliktas maždaug 13–14 metų, kai pradėjus mokytis didesnėje miesto mokykloje išryškėjo mokymosi sunkumai.

„Buvo atlikta nemažai tyrimų, kurie padėjo nustatyti, kur slypi problema. Iki tol visi nujautė, kad kažkas ne taip, tačiau pirmą kartą tai buvo aiškiai įvardyta ir patvirtinta konkrečių tyrimų rezultatais“, – prisiminė moteris.

Šiandien, dirbdama klausos centre, Jurgita kone kasdien susiduria su žmonėmis, kurie įtaria, kad girdi prasčiau, tačiau ilgą laiką nesiryžta kreiptis pagalbos. Tokiais atvejais audiogramos rezultatai dažnai tik patvirtina tai, ką žmonės nujautė ne vienerius metus.

Kodėl žmonės delsia, nors patys pastebi, kad klausa silpnėja? Pasak Jurgitos, daugelis ilgainiui prisitaiko prie pasikeitusios situacijos. Kita svarbi kliūtis – baimė. Net ir vyresnio amžiaus žmonės neretai mano, kad klausos aparatas tarsi patvirtins jų senatvę, negalią ar tai, kad jie jau „nurašyti“.

„Šeimoje niekada nebuvau laikoma kažkuo kitokia. Neprigirdėjimas buvo tiesiog problema, kurią reikėjo prisijaukinti ir išspręsti, o ne priežastis jaustis auka ar užsidaryti nuo gyvenimo. Manau, kad švietimas, kalbėjimas apie klausos sutrikimus ir supratimas, kaip skiriasi gyvenimas su klausos aparatu ir be jo, gali padėti anksčiau pastebėti problemą ir greičiau rasti sprendimą“, – sako Jurgita.

Apie ankstyvo klausos sutrikimo atpažinimo svarbą bei šiuolaikines pagalbos galimybes visuomenei kalba ir Lietuvos otorinolaringologų draugija.

Klausos aparato parinkimas prasideda nuo diagnostikos

Klausos sutrikimą, atsižvelgdami į žmogaus amžių ir situaciją, gali nustatyti klausos protezavimo specialistai ir gydytojai otorinolaringologai. Apsilankius klausos centre, klausos protezavimo specialistas pirmiausia apžiūrės ausis ir įvertins, ar nėra sieros kamščių ar kitų mechaninių priežasčių, galinčių lemti klausos susilpnėjimą. Vienas pagrindinių klausos vertinimo būdų – audiograma, kuri padeda nustatyti, kokius garsus ir kokiu stiprumu žmogus girdi.

Klausos tyrimas atliekamas uždėjus ausines. Jo metu žmogus girdi skirtingo intensyvumo ir dažnio garsus – tonus, į kuriuos turi reaguoti. Tyrimas atliekamas pagal standartizuotą metodiką, o jo rezultatai pažymimi specialiame grafike – audiogramoje, padedančioje įvertinti klausos jautrumą.

Gydytojas otorinolaringologas, įtariant klausos sutrikimą, taip pat pirmiausia apžiūrės ausis ir įvertins jų būklę. Pagrindiniai gydytojo atliekami klausos tyrimai – toninė ir kalbinė audiogramos. Prireikus atliekama ir impedansometrija, leidžianti įvertinti vidurinės ausies būklę. Jei klausa susilpnėjusi tik vienoje ausyje arba vargina ūžesys, diagnozei patikslinti gali būti skiriami ir radiologiniai tyrimai – galvos magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT).

Jei paaiškėja, kad žmogui reikalingas klausos aparatas, jo parinkimas gali užtrukti skirtingai. Vieniems tinkamą sprendimą pavyksta rasti per kelis apsilankymus, kitiems prireikia daugiau laiko.

Pirmojo vizito metu paprastai aptariama situacija, lūkesčiai ir galimi sprendimai – klausos aparatai, jų pasirinkimo galimybės. Dažniausiai, jei tai vaikas ar sudėtingesnė situacija – dar pirmojo vizito metu paimami ausų atspaudai individualiems įdėklams pagaminti, antro vizito metu jau programuojami klausos aparatai, aptariami kiti svarbūs klausimai.

Individualūs įdėklai gaminami pagal konkretaus žmogaus ausies formą, kad klausos aparatas patogiai priglustų, užtikrintų gerą garso kokybę ir būtų patogus nešioti visą dieną. Kartais pakanka ir standartinių įdėklų, tuomet antrojo apsilankymo metu klausos aparatai tik perprogramuojami tolimesniam etapui.

Modernesnis aparatas dar nereiškia geresnio rezultato

Jurgitos žodžiais, per pastarąjį dešimtmetį klausos aparatai pasikeitė iš esmės – pagerėjo garso kokybė, išsiplėtė įrenginių galimybės. Vis dėlto net ir pažangiausios technologijos savaime negarantuoja gero rezultato.

Moteris pasakoja, kad labai svarbu surasti specialistą, kuriuo pasitikėsite ir nebijosite išsakyti, kas bandant klausos aparatus buvo nepatogu, o kur jautėtės gerai – tik nuoširdžiai bendradarbiaudami su specialistu galite pasiekti puikų rezultatą.

Pašnekovės teigimu, baimė papasakoti specialistui savo pojūčius arba bandymas sutaupyti ir nešioti garso stiprintuvus vietoje individualiai pritaikomų klausos aparatų gali lemti nusivylimą sprendimu ieškoti pagalbos. Ypač skaudu, kai nuvilia pirmoji patirtis.

Kartais sėkmingam rezultatui pasiekti prireikia papildomų konsultacijų, pakartotinio aparato sureguliavimo ar kito ausies įdėklo. Jei įrenginys kelia nepatogumų arba žmogus jaučia, kad girdi ne taip, kaip tikėjosi, nereikėtų bijoti sugrįžti pas specialistą ir ieškoti kito sprendimo.

Žinoma, būna ir tokių atvejų, kai aparatas tinka iš karto. Jau po antrojo vizito žmogus sako, kad puikiai girdi, o vėliau pas specialistą sugrįžta tik po metų ar dvejų.

Klausos aparatai – ne tik vyresniems žmonėms

Nors visuomenės požiūris į klausos sutrikimus ir aparatus pamažu keičiasi, baimių vis dar nemažai. Jurgita pastebi, kad žmonės kartais nerimauja, kaip į klausos aparatą reaguos aplinkiniai. Pavyzdžiui, atsakingas pareigas einantis žmogus prisipažįsta bijantis, kad kolegos, pastebėję aparatą, jį nurašys arba klausos aparato nešiojimas pakenks jo įvaizdžiui.

Panašiais atvejais Jurgita primena, kad aplinkiniai gali greičiau pastebėti patį klausos sutrikimą nei aparatą. Juk žmonės nešioja akinius, ir tai nieko nestebina.

Pasak klausos protezavimo specialistės, svarbu matyti ne tik pagalbinės priemonės keliamus nepatogumus, bet ir tai, kiek galimybių ji suteikia. Ji pati sako, kad didžiąją laiko dalį net negalvoja apie klausos sutrikimą kaip apie apribojimą.

Jurgita labai mėgsta lankytis gyvo garso koncertuose, o su šiuolaikiniais klausos aparatais juose jaučiasi puikiai. Lauko tenisas, važiavimas dviračiu, šokiai ir kitos mėgstamos veiklos naudojant klausos aparatus jai tampa tik dar malonesnės.

„Klausos aparatus palyginčiau su akiniais. Aš pati galiu vairuoti ir be klausos aparatų, o prastai matančiam žmogui be akinių vairuoti būtų gerokai sudėtingiau. Svarbiausia ne tai, ko negalime daryti be pagalbinės priemonės, o tai, kaip ji padeda mums gyventi visavertį gyvenimą“, – sako moteris.