Vaikų tarpe daugėja vegetarų. Ką jiems valgyti mokykloje?

Remiantis statistika, Vakarų Europoje net penktadalis gyventojų yra vegetarai. Lietuvoje tokios statistikos nėra, tačiau manoma, kad ne mažiau kaip 5 procentai šalies gyventojų iš dienos raciono yra išbraukę mėsos produktus. Ir šis skaičius auga – ypač moterų ir paauglių tarpe.

Reklama

Ar naudinga vegetariška mityba vaikams – specialistai Lietuvoje nesutaria. Tuo tarpu Vakarų Europoje valstybinėse institucijose apie vegetarizmą jau šnekama seniai ir pateikiamos rekomendacijos, kaip tinkamai maitintis, kad augantis organizmas gautų visų reikiamų medžiagų.

„Vegetarizmas – pastebima tendencija mokinių tarpe, tačiau Lietuvoje yra tik bendros specialistų rekomendacijos dėl šių vaikų mitybos. Vis dėlto didesnės problemos nėra - tiek visavalgiai, tiek vegetarai mūsų mokyklose turi galimybę valgyti visavertį maistą. Atskirais atvejais sudarome individualius valgiaraščius“, - teigia Alisa Norkuvienė, vienos šalies moksleivius maitinančios įstaigos vadovė.

Kad vaikas gautų visų reikalingų paros maistinių medžiagų, pasak vaikų mitybos specialistės, daug kas priklauso nuo tėvų - mokyklose dažniausiai valgomi tik pietūs.

„Manau, kad tėvai turi pilną teisę pasirinkti norimą maitinimo tipą savo vaikui. Jeigu vegetariška mityba yra kompleksiška, gerai apgalvota ir subalansuota, tai ji puikiai tinka vaikų maitinimui. Tinkamai subalansuoti maistą tėvams gali padėti dietologai, medikai“, - sako A. Norkuvienė.

Yra atlikta daug tyrimų, kurie patvirtinta, jog visavalgis ir besimaitinantis vegetariškai vaikas gali vystytis normaliai ir nesiskirti nuo bendraamžių. Mitybos specialistės teigimu, svarbiausia atkreipti dėmesį, kad toks vaikas gautų pakankamai geležies, kalcio ir cinko, riebiųjų rūgščių, vitaminų B2, B12 ir D. Tai itin svarbu augančiam organizmui.

„Geležies gausu žirniuose, lapinėse daržovėse, viso grūdo duonoje, lęšiuose. Jeigu vaikas nevalgo mėsos, jis turėtų vartoti pieno produktus, kiaušinius ir žuvį. Cinko gausu kviečių gemaluose ir riešutuose, o kalcio – tiek pieno produktuose, tiek brokoliuose, migdoluose ir lapinėse daržovėse“, - pataria A. Norkuvienė.

A. Norkuvienės teigimu, besirūpinantys vaiko sveikata tėvai turėtų jiems patiekti kuo įvairesnį maistą. Jeigu jis negali valgyti vieno ar kito produkto, jį reiktų keisti kitu, augančio vaiko organizmui turinčiu reikalingų maisto medžiagų.

„Jeigu vaikas nevalgo ar netoleruoja pieno produktų, jiems pasiūlykite vegetarišką sūrį, tofu, sojų sūrį, kalciu praturtintą sojos pieną. Į paauglių racioną reikia įtraukti duoną, ankštines daržove, lęšius, figas ir kitus džiovintus vaisius, žalias daržoves, riešutus ir sėklas. Vegetarai daug geležies gauna iš kiaušinių, iš jų galima gaminti omletus, kiaušinienes, blynus, įmušti į daržovių patiekalus ar valgyti vienus“, - dalinasi patarimais A. Norkuvienė.

Pusryčiams vaikų mitybos specialistė rekomenduoja patiekalus, kurie turi daug angliavandenių ir baltymų: košės, varškė, vaisiai, sumuštinukai su pilno grūdo duona pridedant salotų lapų, pomidorų ar agurkų griežinėlį. Tai užtikrins pakankamą ląstelienos kiekį, gerą žarnyno veiklą, suteiks sotumo jausmą. Pietus vaikams rekomenduojama valgyti mokykloje. Vakare siūloma vengti riebių, itin sočių patiekalų.