Vaikų maitinimas mokyklose: bevertis maistas, draudžiami priedai ir produktai

Ką darželyje ir mokykloje valgo mūsų vaikai? Ar maistas, kuris tiekiamas ugdymo įstaigoms, visavertis, sveikas ir skanus? Greičiausiai ne. Ir nors mokyklų vadovai džiaugiasi maža tiekiamo maisto kaina, o verslininkai savo paslaugas siūlo kone veltui, situacija verčia sunerimti.

Reklama

Mėsa su plėvėmis

Vilnietė trijų vaikų mama portalui sakė, kad tikrai nedžiugina vaikų maitinimo kokybė ugdymo įstaigose.

„Aišku, nereikia iš vaikų daryti šventų karvių, bet kai kalbame apie mitybą ar judėjimą gryname ore, negalima būti abejingiems. Kokia visavertė mityba gali būti, jei naudojami pieno milteliai? Niekam ne paslaptis, jog į mokyklas vežami lenkiški maisto produktai ar daniška užšaldyta mėsa. Nejau mes nebeturime savų šviežių produktų? Kur mūsų ūkininkai? Bet mūsų produktai yra brangesni. O kokybės niekas nežiūri. Štai ir visa esmė“, - teigė jauna mama.

Ji pasakojo, kad jos vaikai dažnai skundžiasi nekokybišku ar neskaniu maistu: „Tai mėsa su plėvėmis, tai dešrelės ir pan. Aš jų neverčiu to valgyti, bet visuomet pasiūlau neatsisakyti bent sriubos ar garnyro, daržovių“.

Tenka laviruoti

Pasak jos, daugelio vaikų tėvai laviruoja.

„Ne visi užsako maitinimą mokykloje. Kai kurie įdeda sumuštinių, vaisių, daržovių. Mokykloje jie užkanda, o grįžę namo gauna šiltą normalų maistą. Pati visuomet papildomai įdedu vaisių ar morkų“, - teigė jauna moteris.

Tačiau labiausiai, vilnietės teigimu, stebina tėvų abejingumas.

„Patikėkite, mažai tėvų rūpinasi vaikų maitinimu. Kai viešai klasėje iškeli maitinimo klausimą, iš penkiolikos gal tik vienas pritaria. Kiti tik gūžčioja pečiais, girdi, kas čia blogai? Daugelis net nepaklausia vaikų, ką jie valgo mokykloje. Jei tėvai nebūtų tokie abejingi, labiau kovotų ne dėl vaikų teisių, bet sveiko augimo, gal ir situacija būtų kitokia“, - įsitikinusi trijų vaikų mama.

Visur galima įtarti korupciją

Pasak jos, tik vienetai tėvų ieško sprendimų ar bent jau diskutuoja apie tai, nevengia kreiptis į savivaldybę ir pan.

„Įvairias problemas keliame socialinio tinklo „Facebook“ Lietuvos tėvų forumo paskyroje, fotografuojame blogybes, kreipiamės į savivaldybę ir pan.“, - teigė mama.

Tačiau, mamos teigimu, per didelė korupcija, kad pavieniais veiksmais ką nors laimėtum.

„Štai jaunesniojo sūnaus darželio vedėja yra sąmoninga, ji rūpinasi, kad vaikai gautų šviežius produktus. Kartą tiekėjams grąžino supelijusius kalafiorus. Ir ką jūs manote? Darželyje apsilankė tikrintojai. Tai koks valdininkų požiūris į ateitį? Visur galima įtarti korupciją. Vien tas faktas keistas, kad daugelį metų Vilniuje konkursus laimi  ta pati įmonė, kaip žinoma, tiekianti ne pačios geriausios kokybės maistą“, - tvirtino vilnietė.

Puponautai skatina nesveiką mitybą

Moteris įsitikinusi, kad vaikų maitinimo kokybė daug priklauso ne tik nuo tėvų sąmoningumo, valdininkų padorumo ar ugdymo įstaigų vadovų požiūrio. Tiek verslas, tiek visuomenė tai turėtų taip pat skatinti.

„Pažiūrėkite, už kokius produktus galima gauti puponautą? Dažniausiai už įvairius traškučius, sintetinius sausainius ir pan. Tačiau nesinori iš vaiko atimti to, ką turi jo draugai, ir iš didžiausios blogybės renkiesi geriausią: perki cukraus ar saldiklių prisotintas sultis. Taip mes skatiname vaikus rinktis nesveikus produktus. Nors tikrai taip neturėtų būti, vertėtų apie tai susimąstyti visiems“, - įsitikinusi mama.

Vadovaujasi mažiausios kainos kriterijumi

Vaikų mitybos įpročių ir maitinimo ugdymo įstaigose problemos neseniai aptartos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Vaikų mityba ir sveikata“.

„Ką mes valgome dabar, rezultatus matysime po trisdešimties metų. Nors Europoje maisto saugumas atitinka 97 proc., o Lietuvoje – net 99 proc., tai nerodo, kad situacija yra gera. Mes turime kalbėti apie maisto kokybę: ar atitinka energetinę vertę, yra visų reikalingų maisto medžiagų ir pan.“ - spaudos konferencijoje sakė VMVT direktorius Jonas Milius.

Ir nors Lietuva pirmoji Europos Sąjungoje (ES) uždraudė parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus jaunesniems kaip 18 metų asmenims, o mokyklose uždrausta daug kenksmingų maisto produktų ir priedų, kurių nuolatinis vartojimas gali atsiliepti sveikatai, dabartinė situacija mokyklų valgyklose tokia, kad nerimauti tikrai yra dėl ko.

„Daugelyje Lietuvos mokyklų ir darželių maitinimo paslaugos perkamos, vadovaujantis tik mažiausios kainos kriterijumi. Konkuruodamos tarpusavyje įmonės netgi siūlo paslaugas teikti beveik už dyką, jos skaičiuoja tik žaliavų ir produktų kainas. Tačiau joks verslas tokiomis sąlygomis nedirba. Vadinasi, iš tos žaliavos kainos dar atskaičiuojamas darbas. Pigiausias maistas negali būti geriausias. Nukenčia patiekalų, skirtų mokiniams, kokybė ir energinė vertė“, - pabrėžė J. Milius.

Šiemet patikrinus 85 proc. Lietuvos mokyklų paaiškėjo, kad ketvirtadalio visų tirtų patiekalų energinė vertė net 38 proc. mažesnė, nei nurodyta valgiaraštyje. „Pavyzdžiui, moksleiviams siūlytos ryžių su pomidorais sriuba, varškėčiai, šviežių daržovių sriuba ir kt.“, - teigė J. Milius.

Mėginiai faktiniam patiekalų kaloringumui nustatyti buvo atrinkti Kauno, Jurbarko, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Panevėžio, Skuodo ir Vilniaus VMVT.

Maistas – termosuose

VMVT duomenimis, šiais metais Lietuvoje vaikai lankė 1223 bendrojo lavinimo mokyklas, kuriose VMVT atliko 1509 patikrinimus. Nustatė, jog 85 proc. mokyklų yra maisto tvarkymo skyriai, o 15 proc. – moksleiviai maitinami termosais atvežtu maistu.

„Maistas termosuose reiškia, kad iki vaikų stalo jis keliauja net kelias valandas. Žinoma, maistas, paruoštas vietoje, yra ir sveikesnis, ir gardesnis. Tačiau vežant maistą galima kryžminė tarša. Tai ne tik nesaugu, bet nukenčia ir asortimentas, maistingumas, energinė vertė“, - pažymėjoVMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.

Vaikams - draudžiami maisto priedai

VMVT tarnybos vadovas pasakojo, kad inspektoriai patikrinimų metu net 57 mokyklose (6 proc.) vaikų maitinimui skirtuose produktuose rado draudžiamų maisto priedų: konservantų, saldiklių, dažiklių, aromato ir skonio stipriklių.

„Jų rasta įvairiuose gaiviuosiuose gėrimuose, mėsos gaminiuose (virtose dešrose, pieniškose dešrelėse, rūkytuose mėsos gaminiuose), padažuose, pagarduose, majoneze (pomidorų padažuose, majonezuose, sojų padaže), sausainiuose, bandelėse, džemuose, uogienėse ir sirupuose“, - vardijo J. Milius.

Be to, pasak VMVT vadovo, patikrinimų metu rasta ir mokinių maitinimui neleidžiamų produktų.

„Tai - saldainiai, šokoladiniai batonėliai, saldūs kukurūzų traškučiai, gazuoti gėrimai, sūrus gaminiai, pavyzdžiui, šiaudeliai, riešutai ir pan. Juose druskos kiekis 100 g viršija 1 g. Be to, pasitaikė aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių, ir t. t.“, - teigė J. Milius.

Vadovautis kitais kriterijais

Norėdami sugėdinti verslininkus ir mokyklų vadovus, anot J. Miliaus, savo tinklalapyje VMVT specialistai nuolat skelbia informaciją apie pažeidimus darželių ir mokyklų valgyklose.

„Žinoma, esame skyrę administracinių baudų, bet jos yra nedidelės. Kreipėmės į Vyriausybę, kad jos būtų padidintos, nes kartais jos tokios, kad gėda skirti, o su vaikų sveikata žaisti negalima“, - teigė direktorius.

„Be to, kreipėmės į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad nebūtų vadovaujamasi mažiausia kaina. Gavome atsakymą, kad greitai teisės aktų pakeisti nepavyks, tačiau patikino, jog savivaldybės turi teisę atrinkti teisingus paslaugos teikėjus“, - sakė J. Milius.

VMVT direktoriaus pavaduotojas Z. Stanevičius pridūrė, jog „savivaldybės konkurso sąlygose gali nurodyti ne mažiausią kainą, bet kitus kriterijus: maisto šviežumą, kokybinę vertę ir pan., pagal kuriuos bus pasirenkamas laimėtojas. Kaip savivaldybės paruošia konkurso sąlygas, tą ir turime. Yra ir puikių pavyzdžių, tarkim, Šiaulių savivaldybė“.

O kaip užsienyje?

Suomijos maisto saugos agentūros atstovė Arja Lyytikäinen konferencijoje pažymėjo, kad sveikos mitybos įgūdžiai turėtų būti diegiami nuo ankstyvos vaikystės.

„Pas mus nuo 2009 m. vaikų darželiuose pedagogai net su pačiais mažiausiais auklėtiniais kartu gamina, liečia, uosto maistą, - sakė A.Lyytikäinen. – Juk atlikdami įvairias užduotis su maisto produktais, vaikai kur kas greičiau įsimena svarbiausius principus“.

Ispanijos vartotojų, maisto saugos ir mitybos agentūros atstovė Ana Canals Caballero konferencijos dalyviams pristatė, kaip šalyje kovojama su jaunimo nutukimu.

„Šiai problemai spręsti sukurtos įtaigios informavimo ir reklamos kampanijos, be to, daug dėmesio skiriama vaikų ugdymo įstaigų valgiaraščiams“, – teigė ji.

Konferecijoje dalyvavę Vokietijos specialistai teigė, kad, siekdami parengti kuo išsamesnes ir efektyvesnes sveikos mitybos rekomendacijas, jų šalyje atliekami moksliniai tyrimai įvairiomis temomis ir skirtingais pjūviais. Tarkim, vienas tyrimas pradėtas dar 1985 m. – duomenys apie tų pačių žmonių mitybos įpročius renkami nuo kūdikystės iki pilnametystės, vertinama sveikatos būklė, augimo raida.