Klausimas. Berniukui 12 metų, skundžiasi dažnu noru eiti šlapintis. Maždaug prieš 2 mėnesius jautė skausmus apyvarpėje. Kol laukėme gydytojo konsultacijos, plaudavome kalio permanganato tirpalu, skausmai liovėsi. Gydytojai nerado jokių pakitimų nei šlapimo tyrime, nei echoskopuojant. Tačiau vaikas ir toliau skundžiasi dažnu noru šlapintis. Bijo kur nors važiuoti ar eiti dėl minėtos bėdos, labai išgyvena ir nervinasi. Ką galėtumėte patarti, kokius dar atlikti tyrimus ar konsultacijas, dėl kokios priežasties tai gali būti. Lina.
Atsako klinikos „Mama, aš sergu“ gydytoja nefrologė Neringa Giedraitė
Dar daug klausimu kyla: “Gydytojai nerado” - kokie gydytojai? Ar buvote pas vaikų chirurgą, vaikų urologą, vaikų nefrologą?
Nerado pakitimų echoskopuojant - ar echoskopijos metu buvo pilna šlapimo pūslė? Ar įvertintas liekamasis šlapimo kiekis?
Ar atliktas šlapimo pasėlis?
Ką vaikas ir tėvai laiko dažnu šlapinimusi? Kiek kartų per dieną? Ar vaikas keliasi naktį šlapintis, jei taip, kiek kartų? Kokiu kiekiu šlapinasi? (Reikėtų šlapinimosi dienyno, kuriame bent dvi dienas iš eilės registruojamas pasišlapinimų dažnis, kiekis ir išgertų skysčių kiekis.)
Ar per tą laiką buvo šlapimo nelaikymo epizodų?
Ar seniau sirgęs šlapimo takų infekcija, balanitu, balanopostitu?
Ar nėra apyvarpės patologijos, pvz., fimozės?
Ar nėra vidurių užkietėjimo?
Ar šeimoje kas nors yra turėjęs šlapinimosi sutrikimų?
Žodžiu, išvada paprasta - reikia vaikų nefrologo konsultacijos (su visų iki šiol atliktų tyrimų išvadomis).
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.