Antradienis, 2024.06.18
Reklama

Užsitęsęs nėštumas sąlygoja vaikų elgesio problemas(1)

2012-07-31 23:43:26

Duomenys rodo, kad pernešiotiems vaikams būdingos elgesio, visų pirma - emocijų, dėmesio ir hiperaktyvumo - problemos, kurios pasireiškia vos pradėjus vaikščioti. Tačiau perspėjama, kad ryšys tarp pernešiojimo ir vaiko elgesio gali būti patvirtintas tik sutarus dėl pernešioto nėštumo sąvokos.

Gimė ne laiku – grėsmė sveikatai 

Aurima Dilienė. www.vaikupoliklinika.lt

Visiems žinoma, kad tiek priešlaikinis, tiek pernešiotas nėštumas ir gimdymas yra susiję su didesniu naujagimių sergamumu ir mirtingumu. Priešlaikinio gimdymo atveju dažnesni cerebriniai paralyžiai, sensoriniai naujagimio pakitimai ir elgesio problemos vaikystėje. Tačiau apie pernešiojimo įtaką vaiko sveikatai informacijos pateikiama gerokai mažiau.

Nauji danų prospektyvinės kohortinės studijos duomenys rodo, kad vaikai, gimę 42 nėštumo savaitę ir vėliau turi daugiau emocinių ir elgesio problemų 18 mėnesių - 3 metų laikotarpyje. Tėvai teigia, kad jiems dažnesni neurologinio pobūdžio sutrikimai bei hiperaktyvumo simptomai.

Iš 5145 tyrime dalyvavusių vaikų 7,4 proc. gimė pernešioti, prieš laiką (iki 37 nėštumo savaičių) gimė 4,4 proc. vaikų. Nėštumo laikas buvo nustatytas ultragarsiniu tyrimu.

Remiantis anketiniais duomenimis, kuriuos pateikė tėvai, 4,2 proc. 18 mėnesių amžiaus vaikų ir 3, 1 proc. 36 mėnesių amžiaus vaikų pasireiškė elgesio problemos. Hiperaktyvumo dažnis sudarė 2,5 proc. ir 1, 2 proc.

Pernešioti kūdikiai emociškai pažeidžiamesni

Įvertinus papildomus duomenis apie motinos amžių, išsilavinimą, tautybę, pajamas, galimus psichikos susirgimus patvirtinta išvada, kad priešlaikinis ir pernešiotas nėštumas yra susiję su elgesio ir emocijų problemomis vaikystėje.

Autoriai nurodė keletą galimų mechanizmų. Pernešioti vaikai neretai yra didesnio svorio už vaikus, gimusius laiku, todėl jie turi didesnę riziką traumai ar asfiksijai (deguonies stokai) gimdymo metu. Pernešioto nėštumo atveju turi reikšmės hormoniniai faktoriai, kurie gali būti ne tik pernešiojimo pasekmė (senstanti placenta), bet ir priežastis.

Taigi, placentos funkcijos nepakankamumas, prastas aprūpinimas maisto medžiagomis, deguonimi ir kt., taip pat motinos stresas vystantis vaisiui gali turėti įtakos jo hipotalamo-hipofizio-antinksčių sistemai, kuri sąlygoja neuroendokrininius sutrikimus, padidinančius vaiko emocinį pažeidžiamumą ir elgesio problemas ateityje, - aiškina autoriai.

Hiperaktyvus – ne tas pats kas judrus

„Vaikų poliklinikos“ gydytoja psichiatrė Aurima Dilienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (DTH) yra toks smegenų veiklos sutrikimas, kai žmogus negali ramiai sėdėti vienoje vietoje, susikaupti, užbaigti pradėto darbo, negali suprasti to, kas vyksta aplinkui. Šio sindromo metu galimi ir kiti labai įvairūs simptomai, pasireiškiantys arba ne atskiriems individams. Šį sindromą lengvesne ar sunkesne forma gali turėti vaikai, paaugliai arba suaugę žmonės.

„Hiperaktyvumas – tai visai ne tas pats, kas judrumas, - pabrėžė gydytoja. - Hiperaktyvus vaikas negali savęs kontroliuoti ir „užsiveda“ iki išsekimo. Jiems dažnai būdingi mokslumo sutrikimai (rašymo, skaitymo, skaičiavimo), miego ir valgymo bei virškinimo sutrikimai, kalbos ir suvokimo sutrikimai. Įvairios teorijos ir specialistai gana prieštaringai vertina šį sindromą. Kai kurie tai laiko liga ir rekomenduoja gydyti, kiti

akcentuoja aplinkos įtaką ir rekomenduoja elgesio terapiją“.

Priežastis nežinoma

Psichiatrės teigimu, niekas iki šiol nežino, kodėl atsiranda DTH sindromas. „Straipsniai apie nėštumo ir gimdymo įtaką šio sindromo atsiradimui nėra tolygūs ilgalaikiams ir patikimiems tyrimams, nes tokių nėra atlikta. Nuomonių prieštaringumas tik dar daugiau abejonių įneša į konkrečią ir vieną priežastį – ar tai būtų pernešiojimas, ar priešlaikinis gimdymas, ar genetiniai, ar ekologiniai poveikiai“, - kalbėjo A. Dilienė.

Pasak portalo pašnekovės, „tik viena aišku, kad hiperaktyvumo sindromas – tai ne charakterio bruožas“. „Kai šio sindromo pasireiškimo simptomai siekia gilų dezadaptacijos lygį – būtina pagalba, galbūt medikamentinė, jeigu nepakanka psichoterapijos šeimai, - aiškino gydytoja. - Manoma, kad žmogus su DTH sindromu geriau jausis, greičiau susikaups, jei mankštinsis, daug laiko praleis lauke, gerai išsimiegos naktį (miegoti reikia 7–8 valandas), naudos aparatus laikui matuoti, kalendoriuje pasižymės svarbiausius įvykius, valgys sveiką maistą ir nedaug cukraus, gers vaistus, esant būtinybei“.

vlmedicina.lt

Šaltinis

El Marroun H, et al "Postterm birth and the risk of behavioral and emotional problems in early childhood" Int J Epidemiol 2012; DOI: 10.1093/ije/dys043.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Santaros klinikų vadovas prof. Tomas Jovaiša: „Pokytis – tai nuolatinė būsena“
2024 m. birželio 11 d., laimėjęs konkursą į generalinio direktoriaus pareigas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros...
Nuo 2023 m. pradžios pacientams pradėti kompensuoti beveik 40 naujų vaistų
Kompensuojamųjų vaistų sąrašus kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų, kurie padeda užtikrinti Lietuvos pacie...
Burnos sveikata svarbi ne tik dantims, bet ir visam organizmui
Birželio 17 dieną pasaulyje minima Tarptautinė burnos higienisto diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į burnos higien...
Augant kraujo donorų aktyvumui, donacijų skaičius padidėjo beveik 8 tūkstančiais
Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, augant donorų, atliktų donacijų ir surenkamo kraujo kiekiams,...
Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų