Šeštadienis, 2024.06.22
Reklama

Užsienio šalys moka kompensacijas už skiepų sukeltas komplikacijas, bet lietuviai nesiskundžia. Kodėl? (1)

Ligita Sinušienė | 2012-02-23 23:55:31

Norvegija patvirtino kompensacijas keturiems savo piliečiams už 2009 metais vakcinos nuo pandeminio gripo „Pandemrix“ sukeltą šalutinį poveikį, sujudimas dėl nepageidaujamos skiepų reakcijos juntamas ir Anglijoje, bet Lietuvoje, regis, nėra užregistruoto nė vieno panašaus skundo. Džiaugtis tuo ar stebėtis? Specialistų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.

Prof. V. Usonio teigimu, natūralu, kad vakcina sukelia kai kam šalutinį poveikį – kaip ir vaistai. © Fotolia.com

Remiasi tik mokslu

Portalo šnekinti šeimos gydytojai Ričardas Sabūnas ir Rūta Radzevičienė sakė nesusidūrę su atvejais, kad minima pandeminio gripo vakcina pacientams būtų sukėlusi nepageidaujamų reakcijų. Tačiau prieš porą metų nuo vadinamojo kiaulių gripo ir skiepijosi ne visi. R. Sabūno teigimu, bent jau iš jo pacientų – silpnesni, ligoti, sergantys onkologinėmis ligomis ar vaikai. “O sveiki, stiprūs nesiskiepija, nebent, būdami labai apsiskaitę, patys to labai nori”, - sakė medikas.

R. Radzevičienė pabrėžė, jog kiekvienas pacientas perspėjamas pranešti šeimos gydytojui apie bet kurios vakcinos sukeltą šalutinį poveikį, tačiau gripo pandemijos metu tokių atvejų nepasitaikė. “Aš apskritai remiuosi tik tuo, ką sako mokslas, - akcentavo pašnekovė. – Jei vaisto ar skiepo anotacijoje pažymėta, kad jis gali turėti šalutinį poveikį, perspėju pacientus, bet jei tai nenurodyta – labai abejoju, ar iš tiesų jis sukelia kokią nors neigiamą reakciją”.

Abu medikai apie norvegų prisiteisiamas kompensacijas dėl minimos vakcinos sukelto šalutinio poveikio išgirdo pirmą kartą.

Dvejų metų senumo istorija

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Pediatrijos centro direktorius profesorius Vytautas Usonis nuo “Vakarų Lietuvos medicinos” neslėpė nuostabos, kad domimasi “dvejų metų senumo pandeminio gripo vakcinos istorija”. Profesorius pabrėžė, kad minima vakcina nebebus naudojama, nes pandeminio gripo atveju vakcina visuomet  kuriama tik tam laikotarpiui.

Sostinės profesorius buvo girdėjęs apie pacientų skundus Norvegijoje, tačiau Lietuvoje, jo žiniomis, tokių nusiskundimų nebuvo. “Kaip mokslininkas aš vertinu faktus, o šiuo atveju faktas yra toks, kad aš negirdėjau nė vieno atvejo apie Lietuvoje užregistruotą pandeminio gripo vakcinos sukeltą šalutinį poveikį”, - pabrėžė V. Usonis.

Šeimos gydytojas sužino pirmasis

Profesoriaus teigimu, tokią informaciją turėtų turėti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), bet žinia apie galimą skiepų šalutinį poveikį turėtų plisti nuo šeimos gydytojo kabineto. Mat būtent jis – pirmasis asmuo, kuris sužino apie savo pacientui kilusią šalutinę reakciją nuo vaistų ar skiepų. Jeigu kyla. “Šeimos gydytojas turi ir administracinę, ir etinę pareigą užregistruoti tokį atvejį, - aiškino “Vakarų Lietuvos medicinos” pašnekovas. – Administracinė pareiga kyla iš dviejų Lietuvoje veikiančių įstatymų – farmakologinio budrumo sistemoje numatyto bet kokio vaistų, taip pat ir skiepų, nepageidaujamo poveikio tyrimo, ir atskiro sveikatos apsaugos ministro įsakymo, skirto vakcinų poveikiui stebėti. Be to, gydytojas kiekvieną kartą pacientą perspėja, kad šis kreiptųsi į jį tuoj pat, jei vakcina sukeltų kokį nepageidaujamą, net jei ir labai menką, poveikį. O apie pandeminio gripo vakcinas, mano žiniomis, tokių duomenų nėra”.

Lietuvių pasiskiepijo itin mažai

Profesorius atkreipė dėmesį ir į tai, jog į Lietuvą 2009-ais metais "Pandemrix" vakcina atkeliavo per vėlai ir ja buvo paskiepyta labai mažai mūsų šalies gyventojų. “Apskritai Lietuva yra viena mažiausiai gripo vakcina besiskiepijančių šalių. Tai sudaro kokius 5-6 proc. gyventojų”, - kalbėjo gydytojas, neatmesdamas galimybės, kad žinia apie Norvegijoje pasireiškusį pandeminio gripo vakcinos šalutinį poveikį lietuvius gali dar labiau atgrasyti nuo skiepų. Nors susieti minimos vakcinos poveikį su sezoninio gripo ar apskritai visų kitų vakcinų, profesoriaus teigimu, tolygu kokį konkretų medikamentą prilyginti visiems vaistams apskritai. Anot jo, pandeminio gripo ir sezoninio gripo vakcinų kūrimas, sudėtis, net dozavimas skiriasi.

"Lietuva yra viena mažiausiai gripo vakcina besiskiepijančių šalių", - sakė V. Usonis. Asmeninio archyvo nuotr.

“Pandeminio gripo atveju vakcina reikalinga tučtuojau, todėl ji ir gaminama kitaip. Gal ir galima būtų teigti, kad dėl skubos rizika dėl jos poveikio gali būti didesnė, bet visuomet būtina lyginti žalos ir rizikos santykį. Skubėjimas šiuo atveju tikrai nereiškia neatsakomybės. O kadangi paskutinioji pandemija buvo kiek švelnesnė, nusinešusi mažiau gyvybių, nei buvusi prieš 90 metų, todėl ir kalbama apie jos žalą. Kitu atveju būtų kitaip. O žmonija po šios pandemijos išmoko skaudžią pamoką – deja, kad ir kokias turėtume technologijas, gripo pandemijos viruso dar negalime suvaldyti. Mažiau žmonių jos metu nei 1918 metais mirė tik todėl, kad viruso biologija pasuko kitu keliu – tam medicinos mokslas neturėjo įtakos. Todėl ir dirba mokslininkai, ieškodami būdų kitą kartą tam užkirsti kelią. Nustatyta, kad pandemija pasikartoja maždaug kas keli dešimtmečiai”, - kalbėjo V. Usonis.

Profesorius pasiskiepijęs

Profesorius neįžvelgia tragedijos ir Norvegijos atveju. Jo manymu, natūralu, kad vakcina sukelia kažkam šalutinį poveikį – kaip ir vaistai. “Juk bet koks medikamentas ar vakcina gaminama statistiniam, vidutiniškam žmogui, o nė vienas nesame statistinis. Ir iki 5 proc. žmonių ji gali sukelti kokį nors šalutinį, kad ir vietinį, poveikį, pavyzdžiui, - parausti oda, - aiškino portalo pašnekovas. – Nedideliam kiekiui žmonių vakcina nesuformuos imuniteto ligai, nuo kurios skiepijamasi. Todėl visuomet siekiama, kad vakcina būtų efektyvi 90 proc. – tai jau geras rodiklis. Kol vakcinos ir vaistai nėra kuriami kiekvienam individuliai, kitos išeities nėra”.

Sezoninio gripo vakcina, pabrėžė V. Usonis, kuriama visai kitaip, remiantis globaline gripo priežiūros sistema, kurią koordinuoja Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO): atliekami tyrimai, kokios padermės virusas gali kilti iš žmonių, paukščių, kaip jis migruoja. “Dabar būtent toks laikas (vasario pabaiga - kovo pradžia), kai laukiama PSO Gripo priežiūros tarnybos rekomendacijų 2012-2013 m. gripo sezonui sezoninės vakcinos sudėčiai, - sakė gydytojas. – O tokios vakcinos gamybos technologija, gryninimas, pakavimas – metų metus vyksta toks pat, keičiasi tik paties vakcinos gamybai naudojamo gripo pasėlis. Pandeminio gripo vakcina 2009 m. suvaidino savo vaidmenį, bet su sezoniniu gripu ji neturi nieko bendro”.

Baigdamas profesorius pabrėžė: ”Aš ir mano visi šeimos nariai esame pasiskiepiję nuo sezoninio gripo”.

Vengia nemalonumų

Natūraliosios terapijos centro Vilniuje direktorė gydytoja homeopatė Daiva Jakubonienė skeptiškai vertina profesoriaus V. Usonio teiginius. „Profesorius akcentuoja, kad jei Lietuvoje nėra statistikos apie skiepų sukeltą šalutinį poveikį, vadinasi, nėra ir tokių faktų. Tačiau šie atvejai greičiausiai neužregistruojami, nes mūsų registracijos sistema ydinga, - tvirtino gydytoja. – Nors pati esu dirbusi gydytoja ginekologe ir nesu tiesiogiai susijusi su vakcinavimu, bet viena mano kolegė, buvusi vaikų gydytoja, pasakojo apie vaiką paralyžiuotomis visomis keturiomis galūnėmis, atvežtą į ligoninę po skiepų. Tačiau net ir toks atvejis nebuvo užregistruotas kaip šalutinio vakcinos poveikio pasekmė. Nes tai daryti turi gydytojai. Pastarieji šito vengia, nes tokiu atveju jau reiktų kovoti su visa sistema, įrodinėti, kad komplikacija įvyko būtent dėl skiepų.  O juk jei mūsų šalyje kam nors pasireiškė pašalinis poveikis ar kas mirė – kalta ne liga, o gydytojas. Todėl jie ir nenori turėti nemalonumų bei papildomų rūpesčių. Be to, kai kurios skiepų pasekmės pasireiškia ne iš karto, todėl su skiepais nebesusiejamos“.

D. Jakubonienės manymu, tai, kad neužregistruojama skiepų šalutinio poveikio atvejų, nereiškia, kad jų nėra. Asmeninio archyvo nuotr.

D. Jakubonienės nuomone, jei aplinkinėse šalyse vis pasigirsta skundų dėl skiepų sukelto nepageidaujamo poveikio, nenatūralu, kad Lietuvoje jų nebūtų. Moteris sakė girdėjusi ir apie Norvegijos atvejį, ir apie 200 anglų, tapusių sunkiais ligoniais ar net neįgaliais po privalomų dėl profesinės ligos skiepų nuo hepatito B. Homeopatė paminėjo ir Japoniją, kurioje po keturių mirties atvejų uždrausta Haemophilus influenzae vakcina.

Gydytoja sakė turinti ir asmeninės skaudžios patirties – nuo vakcinų sukelto šalutinio poveikio sirgo ir jos vaikai. Pašnekovės teigimu, vienas iš planinių skiepų išprovokavo  atopinį dermatitą. Tiesa, apie pandeminio ar sezoninio gripo vakcinų sukeltas neigiamas reakcijas D. Jakubonienei savo aplinkoje neteko susidurti – mat medikė visiems draugams ir artimiesiems nerekomenduoja šių skiepų, o siūlo homeopatinę gripo profilaktiką. „Neabejodama skiepyčiausi tik nuo pasiutligės, nes tai mirtina liga, ir kito būdo, kaip jos išvengti, nežinau“, - sakė homeopatė.

Netinkama sistema

Teismuose dažnai ginantis pacientų teises uostamiesčio advokatas Arūnas Žlioba “Vakarų Lietuvos medicinai” sakė nesusidūręs su atvejais, kad būtų keliama byla dėl galimo skiepų šalutinio poveikio žmogaus sveikatai, nors moksliniuose leidiniuose apie tai tenka paskaityti. Kodėl lietuviai nesiskundžia? Ar dėlto kalta sistema, ar iš tiesų vakcinos mūsų pernelyg atsargiems tautiečiams tiesiog nesukelia neigiamų reakcijų?

Arūnas Žlioba. Algirdo Kubaičio nuotr.

Advokato aiškinimu, vadovaujantis Civilinio Kodekso 6.246 – 6.249 straipsniais gydymo įstaigos civilinė atsakomybė atsiranda esant šioms sąlygoms: žala, neteisėti gydymo įstaigos darbuotojų veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų  veiksmų ir žalos, gydymo įstaigos kaltė. “Iš medicininės mokslinės literatūros akivaizdu, kad lietuviams, kaip ir kitų šalių piliečiams, vakcinos sukelia įvairias neigiamas reakcijas, tačiau, kita vertus, CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, - aiškino teisininkas. – Paskiepytasis, pareikšdamas pretenzijas medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos. Taigi pacientui įstatymu yra priskirta pareiga įrodyti paminėtas aplinkybes, o tai reikalauja nemažų intelektualinių ir materialinių resursų”.

Be to, pažymėjo A. Žlioba, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. “Tai reiškia, kad kreiptis tiesiogiai į teismą dėl pažeistų paciento teisių ir žalos atlyginimo negalima. Todėl negalima daryti ir išvados, jog lietuviams vakcinos niekada nesukelia jokios neigiamos reakcijos, greičiau – valstybėje sukurta teisinė sistema „amortizuoja“ tokių neigiamų reakcijų viešąsias apraiškas”, - sakė advokatas.

Informacija ir skundai – ne tas pats

Tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė portalui sakė, kad vakcinų sukeltos šalutinės reakcijos yra nuolat registruojamos, o tai rodo gydytojų aktyvumą. „Tačiau informacija apie nepageidaujamą šalutinį poveikį nėra skundas. Jei pacientas skųstųsi, tikėtina, kad jis kreiptųsi į teismą, o mes tokios informacijos galime ir nežinoti“, - sakė vedėja.

V.Žilėnaitės-Puodžiuvienės teigimu, vakcinos "Pandemrix" rinkodaros teisės turėtojas Lietuvoje – UAB “GlaxoSmithKline". Tačiau portalui kreipusis į minimą bendrovę,  Medicinos skyriaus direktorė Inga Pošiūnienė tvirtino, jog bendrovė "GlaxoSmithKline Lietuva" apskritai nėra pardavusi nė vienos vakcinos „Pandemrix“ dozės.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Žaizdų priežiūros atmintinė: kaip pasirūpinti žaizda jai supūliavus
Vasarą, kada daugiau judame ir leidžiame laiką gamtoje – ne tik padidėja rizika susižeisti, bet ir išauga bakterij...
Profilaktinių kraujo tyrimų svarba: galima nustatyti ligą, dar nesant simptomų
Dažnas šeimos gydytojo kabinete apsilankome tik turėdami konkrečių nusiskundimų sveikata, tačiau profilaktinėms sveikato...
Kaip efektyviai saugotis erkių nekenkiant sau ir gamtai
Pastaruoju metu galima pastebėti paslaugų teikėjų siūlymų išnaikinti erkes pievelėse. Nacionalinis visuomenės sveikatos...
Tulžies pūslės akmenys apie save įspėja skausmais – kaip į juos reaguoti?
Nemalonus skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku – vienas pagrindinių simptomų, leidžiančių įtarti susiformavus tu...
Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei toliau vadovaus doc. dr. J. Kutkauskienė
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto skelbtą konkursą laimėjo ir į Respublikinės Vilniaus universite...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų