Po teismo sprendimo ministerija rengs teisės aktų projektus nuostatoms įgyvendinti

Reaguodama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą, kuriame teismas pasisakė dėl vaisto „pirmojo paskyrimo“ bei kompensuojamųjų vaistų įrašymo į kainyną tvarkos, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) artimiausiu metu ketina parengti atitinkamus teisės aktų projektus, leisiančius išpildyti teismo nutarties reikalavimus. Tad ir toliau bus siekiama, kad visi mūsų šalies pacientai, ypač sergantys sunkiomis ligomis, galėtų gauti reikiamus vaistus.

Reklama

LVAT nusprendė, kad pasirinktas netinkamas teisinis kelias, nes nuostatos, įtvirtintos ministro įsakymais, turėtų būti reglamentuojamos aukštesniuose teisės aktuose. Paprastai tariant, iš esmės teismas nepaneigė paties teisinio reguliavimo, tačiau nurodė, kad tokios nuostatos turi būti reglamentuojamos aukštesniame teisės aktų lygmenyje. LVAT sprendimas įsigalios 2019 m. gruodžio 31 d. jį paskelbus Teisės aktų registre, tad sudaromos galimybės išspręsti šį klausimą taip, kad žmonės nepatogumų nepajustų.

Tai reiškia, kad ir toliau bus siekiama mažinti vaistų kainas, renkantis ekonomiškiausią, bet ne mažiau efektyvų vaistą. Sutaupytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos būtų nukreiptos sunkiomis ligomis sergantiems pacientams, tai yra, būtų kompensuojama daugiau inovatyvių vaistų vėžiu ar kitomis ligomis sergantiems pacientams.

Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, gerovės valstybės šalys panašią praktiką taiko ne vienerius metus ir jau skaičiuoja apčiuopiamą naudą.

„Dviračio neišradome – kalbame apie tvarką, kurią sėkmingai taiko tokios šalys, kaip Švedija, Norvegija, Suomija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Ispanija ir kitos. Tą daro ir mūsų kaimynai latviai, „pirmojo paskyrimo“ taisyklę taikantys pastaruosius septynerius metus ir per juos pigiausių vaistų vartojimą padidinę iki 66 proc. Tad noriu dar kartą paraginti žmones nepasikliauti tais, kurie kvestionuoja vaistų kokybę ir veiksmingumą, argumentuodami, jog pigu negali būti gerai. Juk svarbiausia vaistų sudedamoji dalis – veiklioji medžiaga, o jos poveikis nepriklauso nuo vaisto kainos“, – sako viceministrė K. Garuolienė.

Dėl „pirmojo paskyrimo“ SAM sulaukė teigiamų vertinimų iš pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų. Tuo metu, kvestionuojantieji šią tvarką abejones neretai grindžia nepasitikėjimu generiniais vaistais. Be to, ir teismas dalyje bylą nutraukė, nes pareiškėjai nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių skundžiamų nuostatų antikonstitucingumą.

„Norėtumėme pabrėžti, kad Europos Sąjungoje vaistų kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimai tiek generiniams, tiek referenciniams vaistams yra vienodi, o atitiktis šiems reikalavimams įvertinama registruojant vaistą“, – teigia K. Garuolienė.

Generiniai vaistai gaminami laikantis tų pačių kokybės standartų, kurie taikomi ir originalių vaistų gamybai. Todėl pacientai turėtų drąsiai rinktis pigesnius vaistus, o ne nepagrįstai permokėti už lygiaverčius, tačiau brangesnius vaistus, ir tokiu būdu mažinti vaistų kainas. Suomijoje 90 proc. pacientų renkasi generinius vaistus. Ekonomiškiausių vaistų vartojimą skatina ir kitos Europos valstybės.

Rinkdamiesi pigiausią vaistą, pacientai padeda mažinti vaistų kainas, o sutaupytos lėšos, skiriamos naujų vaistų kompensavimui, gelbsti gyvybes.