Tuberkulioze sergančiųjų gydymo kokybė priklauso ir nuo paramos

Kovo 24-oji visame pasaulyje minima kaip Pasaulinė tuberkuliozės diena. Sergantieji šia liga susiduria su ilgu bei sudėtingu gydymu, yra priversti vartoti daug – nuo 4 iki 8 – skirtingų vaistinių preparatų, sukeliančių stiprius šalutinius poveikius. Nors vaistai tuberkulioze sergantiesiems yra didžiąja dalimi kompensuojami valstybės, tačiau preparatus, padedančius sumažinti nemalonius šalutinius poveikius, ligoniai turi pirkti patys. Gydymo įstaigos neturi lėšų įsigyti pakankamą kiekį tokių preparatų, todėl džiaugiasi gaudami įvairių labdaros organizacijų, institucijų ar bendrovių paramą vaistais.

 Gydant tuberkuliozę, skiriami keli specifiniai vaistai: vieni jų naikina sparčiai besidauginančias bakterijas, kiti – bakterijas, esančias žmogaus ląstelių viduje, treti – bakterijas, prisitaikiusias prie nepalankių sąlygų. Kauno klinikinės ligoninės Vaikų pulmonologijos skyriaus vedėjos Dalia Steponavičienės teigimu, net trys vaikų tuberkuliozei gydyti skirti vaistai pasižymi stipriu hepatotoksiniu, kepenis pažeidžiančiu poveikiu, ir, atlikus tyrimus, dažnai pastebimas kepenų fermentų kiekio padidėjimas. „Esame priversti taupiai skirti profilaktines priemones, todėl džiaugiamės bet kokia parama, padedančia palengvinti mažųjų ligoniukų būklę, – sako D. Steponavičienė. – Štai ir dabar, minint Pasaulinę tuberkuliozės dieną, labdaros ir paramos fondo „Saulės smiltys“ dėka pavyko gauti paramą preparatu „Carsil“, reikalingu visiems vaikams, sveikstantiems nuo tuberkuliozės“.

 Pasak  Infekcinių ligų ir tuberkulizės ligonines VU  Santariškių Klinikos  filialo  medicinos programų ir medicinos registro skyriaus vedėjos dr. Editos Davidavičienės, sergantieji tuberkulioze skundžiasi ne tik kepenų disfunkcija, bet ir virškinimo sutrikimais, sukeliamais didelio vaistų kiekio. „Tuberkuliozės gydymas - ilgas procesas, todėl mums labai reikalingi plataus poveikio preparatai, - pabrėžia dr. E. Davidavičienė. – Tie kiekiai, kuriuos galime įsigyti, netenkina, tad nuolat laukiame paramos, kuri, dėl suprantamų priežasčių, negali būti nuolatinė“.

 Labdaros ir paramos fondo „Saulės smiltys“ vadovė Jurgita Bruožienė pastebi, kad nors šiuolaikinė medicina smarkiai pažengė nuo 19 a., kai tuberkuliozė be gailesčio šienavo mūsų garsius poetus, rašytojus ir menininkus, vis dėlto šios sudėtingos ligos dar neįveikė. „Jei valstybė šiuo metu nepajėgi visiškai kompensuoti tuberkuliozės gydymą, turime telktis mes – visuomenė, žiniasklaida, nevyriausybinės organizacijos, ir kuo daugiau bei plačiau skleisti informaciją apie ligos ypatybes, problematiką, kad ateityje niekas nemirtų nuo tuberkuliozės, o mūsų vaikai užaugtų pasaulyje be šios ligos“, - sako J. Bruožienė.

 Tuberkuliozė, dar kitaip vadinama džiova, yra ypač klastinga jauname amžiuje: iki 15 m. ji dažnai nebūna diagnozuojama laiku, tad kasdien nuo šios ligos visame pasaulyje miršta apie 200 vaikų. Priešingai nusistovėjusiam stereotipui, tuberkuliozė paliečia ne tik skurdžiai gyvenančius žmones. Užkratas plinta oro lašeliniu būdu ir patekęs į žmogaus organizmą pažeidžia ne tik plaučius, bet ir kaulus, inkstus, smegenis. Nors sergamumas tuberkulioze mažėja, ji vis dar išlieka pavojingiausių sveikatai ligų sąraše – praėjusiais metais šalyje diagnozuota 1532 naujų tuberkuliozės atvejų. Vieno ligonio išgydymas valstybei kainuoja vidutiniškai 6-7 tūkst. litų.

 Nuo 2007 m. veikiantis labdaros ir paramos fondas „Saulės smiltys“ teikia paramą bei kitokią pagalbą tuberkulioze sergantiems vaikams ir suaugusiesiems.

 vlmedicina.lt