Tirštieji kokteiliai neturėtų tapti kasdienybe

Tirštieji kokteiliai, dar vadinami glotnučiais (angl. smoothie), jau senokai įsitvirtino savo mityba besirūpinančių sveikuolių valgiaraščiuose. Šių greitai ir paprastai paruošiamų kokteilių įvairovė – stulbinama: į trintuvą keliauja įvairiausios daržovės, uogos, vaisiai, žalumynai, riešutai, sėlenos, kiaulpienių lapai, įvairios sėklos ir net tokie egzotiški priedai kaip kokosų ar migdolų pienas. Teigiama, kad šie kokteiliai suteikia energijos, padeda iš organizmo pašalinti toksinus ir net atsikratyti papildomų kilogramų, tačiau gydytojai dietologai įspėja: kad ir kokie naudingi mūsų organizmui būtų glotnučiai, jais mėgautis reikia saikingai.

Reklama

Piktnaudžiauti nereikia

Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova pritaria nuomonei, kad šie kokteiliai organizmui naudingi. „Sergant kai kuriomis ligomis dietologai rekomenduoja vartoti daugiau tiršto trinto maisto, o tirštieji kokteiliai ir yra trintas maistas. Nuo sulčių jie skiriasi tuo, kad suvartojamos daug skaidulinių medžiagų turinčios vaisių ir daržovių dalys, kurios sutrintos suteikia šiems kokteiliams tirštumo“, – sakė dietologė.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad šiais kokteiliais, kurių visi ingredientai dažniausiai elektriniais plaktuvais smulkinami iki vientisos masės, nereikėtų piktnaudžiauti. „Labai patogu iš ryto susiplakti tokį kokteilį, jį išgerti ir po tokių pusryčių išskubėti į darbą. Jei dėl darbų gausos gresia likti be pietų ar vakarienės, toks kokteilis tiks ir dieną ar vakare, bet tokia mityba neturėtų tapti kasdiene“, – perspėjo Vilniaus dietologijos centro vadovė E.Kliukaitė-Sidorova.

Dažnai žmonės, kurie atvirai pripažįsta, kad jų mityba nėra visavertė ir sveika, įsivaizduoja, kad tokie kokteiliai – tikras sveikatos šaltinis streso, skubėjimo ir nesveiko maisto nualintam organizmui. Juk kas gali būti geriau, nei vitaminų ir kitų organizmui būtinų medžiagų dozė, kuri jau susmulkinta keliauja tiesiai į skrandį? Tačiau gydytoja dietologė primena, kad būtent tuo, jog tirštojo kokteilio sudedamosios dalys yra itin smulkiai sumaltos, per daug džiaugtis nereikėtų.

„Paprastai valgydami kietesnį, grubesnį maistą, pirmiausiai jį sukramtome ir išsiskiria seilės, ir tik vėliau maistas per stemplę nukeliauja į skrandį, kur prasideda virškinimo procesas. O tokio „jau sukramtyto“, sutrinto maisto vartojimas gali paskatinti vidurių užkietėjimą: nors skaidulų trintame maiste yra daug, tačiau grubesnio maisto stoka gali lėtinti žarnyno judesius (peristaltiką)“, – aiškino pašnekovė.

E.Kliukaitė-Sidorova teigė, kad kiekvienas žmogus, keisdamas savo mitybą ar papildydamas ją naujovėmis, turėtų atsižvelgti į tokius svarbius aspektus kaip jo amžius, svoris, sveikatos būklė ir pasitarti su specialistu, ar dažnas tokio trinto maisto vartojimas tikrai duos laukiamą rezultatą, o ne atvirkščiai.

„Tirštieji kokteiliai yra ta mitybos naujovė, kuriai daug priekaištų dietologai neturi, bet nereikėtų jais mėgautis penkis kartus per dieną ir tai daryti kasdien“, – sakė ji ir priminė, kad tirštasis kokteilis, ypač jei jį sudaro daug įvairių ingredientų, pavyzdžiui, uogos ar vaisiai, nors ir primena desertą, iš tiesų atstoja vieną valgymą.

Skanus ar sveikas?

Ar iš tiesų ruošiant tirštuosius kokteilius galima pasitelkti fantaziją ir viską iš eilės mesti į smulkintuvą nesilaikant jokių sudedamųjų dalių derinimo tarpusavyje taisyklių? Pasak specialistės, nors griežtų draudimų, kad kuris nors vaisius negali būti derinamas su daržovėmis ar atvirkščiai – nėra, iš ko gaminsite tirštąjį kokteilį, vis dėlto labai svarbu. Kita vertus, nors esama daug įvairių teorijų, kas su kuo turi būti derinama, pagrindinė taisyklė labai paprasta – žmogaus organizmas turi gauti kuo įvairesnių maisto medžiagų.

Dažnai ruošdami tirštuosius kokteilius sveikos mitybos entuziastai itin daug dėmesio skiria būtent skoninėms savybėms, jau esama tam tikrų klasika tapusių tirštųjų kokteilių skoninių derinių, kai sukuriamas saldesnio, rūgštesnio ar neutralesnio skonio glotnutis. Pavyzdžiui, kokteiliai su obuoliais, uogomis, ananasais ar kitais citrusiniais vaisiais turės rūgštoką skonį, su bananais, mangais – bus saldesni, su kopūstais ar špinatais – gaivesni.

Tačiau specialistė rekomendavo eksperimentuojant su tokiais kokteiliais nepadauginti vaisių, bet pridėti daržovių, žalumynų ir tam tikrą kiekį papildomų priedų, prieskonių – pavyzdžiui, imbiero, cinamono, aitriosios paprikos, citrinos ar jos sulčių. Be to, priminė E.Kliukaitė-Sidorova, ruošiant tirštuosius kokteilius reikėtų vengti papildomo cukraus ir kitų ingredientų, sveiką kokteilį paverčiančių skanesniu, bet ne tokiu sveiku. „Jei sutrinami vien vaisiai, tokiame kokteilyje daug cukraus, todėl tokį glotnutį labiau tiktų vadinti užkandžiu, bet jis nebūtų tinkamas pagrindiniam valgymui. Tačiau glotnutis su vaisiais, daržovėmis, sėklomis bus geras pasirinkimas pusryčiams“, – pabrėžė ji.

Raskite laiko pavalgyti

Tirštieji kokteiliai turi būti ne tik puikaus skonio, bet ir maistingi. Pasak E.Kliukaitės-Sidorovos, tirštojo kokteilio maistinė ir energetinė vertė priklauso nuo to, kiek ir kokių sudedamųjų dalių į jį įdėta. Anot specialistės, jei kokteilyje bus tik vaisiai ir daržovės, jis bus mažiau kaloringas, jei bus pridėta įvairių priedų, pavyzdžiui, riešutų ir sėklų, kokteilis bus kaloringesnis.

„Į kokteilius dažnai įdedama riešutų ir sėklų. Taip ne tik paįvairinama jų sudėtis – riešutai ir sėklos yra papildomų maisto medžiagų šaltinis. Jei toks kokteilis ruošiamas kaip pagrindinis ir vienintelis pusryčių maistas, jį iš tiesų galima papildyti riešutais ar sėklomis, nes vien vaisiai ir daržovės nesuteiks sotumo jausmo ilgam laikui. Tirštajam kokteiliui puikiai tiks ir avokadas, kuris yra polinesočiųjų, augalinės kilmės riebalų šaltinis, be to, palaiko reikiamą konsistenciją. Sėklose ir riešutuose yra ne tik augalinės kilmės riebalų, bet ir baltymų, maistinių skaidulų, kurios taip pat naudingos mūsų organizmui“, – patarė gydytoja dietologė.

Ji pridūrė, kad dažnai tirštųjų kokteilių pagrindu tampantys pieno produktai – kefyras, pasukos ar jogurtas – taip pat puikiai tinka, tačiau su sąlyga, kad žmogaus organizmas toleruoja pieno produktus: „Jei galite juos vartoti, šie produktai gali būti viena iš tirštojo kokteilių dalių, jis tuomet taps baltymų ir gyvūninės kilmės riebalų šaltiniu.“

Į klausimą, ar patartina į tirštuosius kokteilius, kaip siūlo sveikos mitybos „visažiniai“ interneto forumuose, dėti žalių kiaušinių ar sportininkams skirtų maisto papildų, kurie padidintų jų maistinę vertę, gydytoja dietologė E.Kliukaitė-Sidorova atsakė, kad viskas priklauso nuo to, kaip žmogus sportuoja, kaip aktyviai jis gyvena. „Sportuojantys žmonės papildomai vartoja vadinamuosius baltymų kokteilius. Dažniausiai pagrindinis jų šaltinis būna išrūgų baltymas. Bet aš laikausi nuostatos, kad daugiausia maisto medžiagų žmogus turėtų gauti iš paties maisto“, – teigė gydytoja.

Kalbėdama apie tai, kokias klaidas daro žmonės, itin susižavėję tirštaisiais kokteiliais ir būtent jais pakeitę dalį savo įprastos mitybos, gydytoja dietologė pabrėžė, kad svarbiausias dalykas – nepulti į kraštutinumus.

„Nuolat maitintis trintu maisto nėra sveika, mat virškinamajam traktui reikia rūpesnio maisto. Suprantama, neišbandęs nesužinosi, kas iš tiesų tavo organizmui tinka, tad nusprendusiems dažniau pasimėgauti tirštaisiais kokteliais siūlau išbandyti ne vieną variantą ir atsirinkti, kas iš tiesų jiems labiausiai tinka. Kiekvienas atvejis yra labai individualus, todėl reikia stebėti savo organizmo reakcijas: vieniems gal po kelių dienų bus aišku, kas jiems tinka, o kas nelabai, kiti dėl tokių mitybos permainų apsispręs galbūt po mėnesio“, – kalbėjo gydytoja dietologė ir priminė, kad net tų žmonių, kurie skubėdami tarp daugybės darbų skaičiuoja kiekvieną minutę, dienotvarkėje turi likti laiko įprastam maitinimuisi.

Viktorija Mitkutė