Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Glotnučiai – sveikos mitybos simbolis. Bet ar visada jie naudingi?

Šaltinis: vlmedicina | 2024-05-14 10:19:30

Tiršti kokteiliai iš trintų vaisių, daržovių, riešutų, kuriuos jau įpratome vadinti glotnučiais, nuolat skubančių žmonių mityboje išsikovojo gal net svarbesnę vietą nei sumuštiniai. Mat tai ne tik greitas ir patogus būdas numalšinti alkį – glotnučiai dažnai laikomi ir sveikos mitybos simboliu.

Žaliasis glotnutis su obuoliais
Žaliasis glotnutis / Pexels.com

„Šiandien dėmesys sąmoningai, sveikai mitybai įgauna vis didesnį pagreitį, o jeigu dar pridėsime intensyvų kasdienį tempą – nieko keisto, kad glotnučiai tokie populiarūs tarp aktyvių ir kasdien skubančių žmonių. Glotnučiai greitai paruošiami, sotūs, jų ingredientus galima paprastai suderinti tarpusavyje ne tik pagal norimą skonį, bet ir maistinę vertę. Atrodytų, kad skubantiems žmonėms tai yra tobula alternatyva įprastiems patiekalams. Tačiau glotnučiai nėra tokie universalūs ir nėra visai „nekalti“ – norint, kad jie būtų sveiki mūsų organizmui, šiuos kokteilius reikia vartoti sąmoningai ir suprasti, kaip veikia mūsų kūnas“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja dietologas Edvardas Grišinas, lietuviško prekybos tinko „Maxima“ funkcinės mitybos partneris.

Kramtyti maistą ar jį išgerti – kada būsime sotesni?

Dietologas atkreipia dėmesį, jog evoliuciškai žmogaus organizmas visą virškinimo procesą pradeda dar maistui esant burnoje – su pirmaisiais kąsniais įsijungia kramtymo mechanizmas, nerviniai impulsai siunčia signalus smegenyse esantiems neuronų centrams, aktyvuojantiems žarnyno motoriką, skatinantiems kasą išskirti virškinimui reikalingus fermentus, o skrandžio ląsteles – išskirti rūgštis, reikalingas maisto virškinimui.

„Visi šie procesai yra labai svarbūs teisingam maisto apdorojimui bei reguliariai virškinimo procesų veiklai. Be to, tai suteikia žmogui laiko suvokti pačią valgymo esmę – jeigu maistas per greitai patenka į mūsų virškinamąjį traktą bei greitai juo pasišalina, smegenų centrai nespėja sugeneruoti signalų, atsakingų už sotumo pojūčio suvokimą“, – aiškina E. Grišinas.

Jis teigia, kad minimalus laikas, kurio reikia sotumui pajusti, yra 5–10 minučių. Tiek privalome užtrukti valgydami maistą, kad virškinimo ir maisto įsisavinimo procesai vyktų sklandžiai.

„Todėl galime „supakuoti“ į glotnutį tiek maistinių medžiagų, kiek gautumėm valgydami pilnavertį pietų patiekalą, bet, jeigu išgersime jį per minutę, organizmas nespės suprasti, kad buvo deramai pamaitintas. Taip lengvai neapgausime žmogaus fiziologijos, kad funkcinis kokteilis yra tikras maistas“, – pasakoja dietologas.

Perspėja kovojančius su antsvoriu

Pasak dietologo, kovojantys su antsvoriu arba turintys gliukozės apykaitos sutrikimų, turėtų būti atsargūs vartodami glotnučius, o jei nusprendžia juos vartoti – svarbu sąmoningai kontroliuoti valgymo dažnį.

„Visada rekomenduoju laikytis 3-ijų valgymų per dieną režimo, o papildomai užkandžiauti – tik esant individualiam poreikiui. Nėra būtinybės valgyti 5 kartus per dieną ar dažniau. Tačiau visais atvejais svarbu prisiminti – kuo pastovesni žmogaus įpročiai, tuo efektyviau organizmas adaptuojasi ir funkcionuoja sklandžiai bei subalansuotai“ – tvirtina E. Grišinas.

Glotnučiai gali būti naudingi pagalbininkai

Nors glotnučiai gali klaidinti mūsų pojūčius, negalime paneigti fakto, kad jie gali būti naudingi ir suteikti organizmui „kompaktiškai supakuotos“ maistinės vertės. Teisingai subalansuoti kokteiliai – turintys optimalų kiekį baltymų, angliavandenių ir riebalų, tam tikromis aplinkybėmis gali būti puikia alternatyva greitam maistui su menka maistine verte – pavyzdžiui, degalinėje įsigytam ir paskuba suvalgytam sumuštiniui.

„Tokiais atvejais, kai reikia greitai pasistiprinti, bet nėra galimybių normaliai pavalgyti prie stalo, turėti po ranka glotnutį išties būtų sveikatai palankesnė alternatyva. Nereikėtų baimintis dėl žalos sveikatai, jeigu glotnučiu pakeičiamas vienas iš dienos valgymų – virškinamasis traktas neatpras nuo normalaus maisto virškinimo, kol mes nepakeisime skysčiais didesnės dalies mūsų dietos“, – kalba E. Grišinas.

Kitas atvejis, kai glotnučius galime pasitelkti kaip naudingus pagalbininkus – apetito stoka. Žmonės, stokojantys alkio pojūčio, dažnai nesugeba suvartoti jiems būtino maistinių medžiagų kiekio, o vartodami papildomai vieną glotnutį per dieną, gali papildyti mitybos racioną trūkstamomis maistinėmis medžiagomis.

„Ypač dažnai šį maisto produktą rekomenduoju vyresnio amžiaus žmonėms, besiskundžiantiems apetito stoka. Žmogus geria norėdamas atsigaivinti, neturėdamas tikslo pavalgyti, todėl tai gali būti puiki sąmoninga apgaulė, siekiant gauti papildomų maistinių medžiagų. Nepamirškim ir savo atžalų, nemėgstančių brokolių, salotų lapų ar kitų daržovių. Papildydami glotnutį mikroelementais, vitaminais turtingais produktais galite praturtinti nevalgaus vaiko mitybą“, – pataria E. Grišinas, tačiau dėl medicininių ar dietoterapijai naudojamų glotnučių pasirinkimo rekomenduoja pasikonsultuoti su specialistais.

Prioritetas – švieži sezoniniai vaisiai ir daržovės

„Jeigu siekiate pasigaminti arba įsigyti glotnutį tarpinei dienos užkandai, rinkitės šviežių, sezoninių daržovių bei vaisių mišinius. Praturtinkite juos sveikaisiais riebalais ir net papildomais adaptogenų mišiniais. Naudokite salierus, špinatus, petražoles, obuolius ar citrusinius vaisius, persikus, slyvas ar uogas, nebijokite įdėti sezoninių prieskoninių žalumynų“, – kalba dietologas.

Jis priduria, kad esant gausiam produktų pasirinkimui, sveika mityba yra prieinama kiekvienam, o svarbiausia – kaupti žinias, domėtis, kaip veikia organizmas, ir konsultuotis su specialistais.

E. Grišinas dalijasi subalansuoto glotnučio receptu, kurį galite lengvai transformuoti pagal skonį bei poreikius ir taip papildyti savo mitybos racioną.

Subalansuoto glotnučio paruoštukas

Reikės: 30 g skaldytų avižų, 1 banano ir/ arba 200 g sezoninių uogų, saujos špinatų, 1 šaukštelio maltų linų sėmenų (galima rinktis čija sėklas), pusės prinokusio avokado arba šaukšto anakardžių arba migdolų riešutų sviesto, 100–200 g natūralaus jogurto.

Skystį, reguliuojantį kokteilio tirštumą bei suteikiantį papildomos maistinės vertės, rinkitės pagal individualius poreikius – tai gali būti sultys, augalinis arba karvės pienas ar tiesiog vanduo.

Gaminame: iš vakaro (ar bent prieš porą valandų) linų sėmenis sumalkite, užpilkite vandeniu ir palikite išbrinkti. Jeigu naudojate čija sėklas, jas taip pat išbrinkinkite prieš dėdami į glotnutį.

Sumalkite skaldytas avižas – tam galima tiesiog panaudoti kavamalę. Visus ingredientus dėkite į elektrinį plaktuvą ir sutrinkite iki vientisos masės, o tirštumą reguliuokite pasirinkti skysčiu.

„Jeigu jums reikia kokybiško maisto pakaitalo, pradėkite nuo lėtai pasisavinamų angliavandenių pasirinkimo – šią funkciją puikiai atliks avižos, derinamos su bananu, bet tiks bet kurie sezoniniai vaisiai ar uogos. Vietoje vaisių arba kartu su jais itin tiks skaidulų gausus salieras.

Avokadas praturtins kokteilį sveikais riebalais, bet šią funkciją atliks ir riešutų sviestas, kuris gausus ir baltymų. Natūralus jogurtas, karvės, ožkų, avių pienas neabejotinai yra nuostabus baltymų šaltinis, bet, jeigu dėl kokių nors priežasčių negalite jo vartoti – tiesiog praturtinkite glotnutį baltymų milteliais. Žinant mitybos principus, su glotnučiais itin paprasta eksperimentuoti –tai viena iš svarbių priežasčių, kodėl jie išsikovojo tokią svarbią vietą šiuolaikinio žmogaus mityboje“, – teigia dietologas E. Grišinas.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveika mityba
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų