Tikėjimas prisikėlimu suteikia sielai taiką, džiaugsmą ir sveikatą

Kas pirmiausia ateina į galvą mąstant apie Velykas – šokoladiniai zuikučiai, margučiai ir laisvadieniai? Laikote tai šventės esme? O gal Velykos priverčia pagalvoti apie gyvenimo prasmę ir jame iškylančius sunkumus bei suteikia vilties, kad viskas išsispręs, - svarstoma northernstar.com.

Reklama

Velykos yra didžiausia ir svarbiausia krikščionių šventė. Būtent apie jas ir formavosi mūsų tikėjimas: Dievas, tapęs žmogumi, mirė ir prisikėlė dėl žmonių išganymo. Taigi jos simbolizuoja atgimimą, viltį ir naują gyvenimą. Pasak atlikto mokslinio tyrimo, to prisiminimas – kelias į geresnę sveikatą šiandien ir ateityje.

Vietoj to, kad į Kristaus gyvenimo istoriją žvelgtumėte su liūdesiu ar netikėdami jos tikrumu, ji turėtų suteikti ramybę ir tikėjimą, kad gyvenimas nesibaigia mirtimi, galbūt jis tęsiasi kitoje erdvėje, galbūt prasideda iš naujo.

Dar XIX a. Mary Baker Eddy mokslo ir sveikatos (Science and Health) žurnale rašė: „Tikėjimas mirtimi neturi jokių pliusų“. Jos teigimu, žmonių įsitikinimas, kad gyvenimas laikinas, stipriai paveikia mintis, kūną ir mūsų veiksmus.

Šiandien turima įrodymų, patvirtinančių įsitikinimų įtaką sveikatai. Baimė dėl ateities gali sutrikdyti visų organų sistemų funkcionavimą. Pirmiausia ji pasireiškia padidėjusiu kraujo spaudimu ir širdies susitraukimų dažniu bei prastėjančia psichologine būkle. Atlikti skaičiavimai parodė, kad šitoks stresas lemia daugiau nei 60 procentų visų apsilankymų pas gydytojus.

Pats mūsų tikėjimas spinduliuoja meilę ir atleidimą, kurie suteikia žmogaus sielai taiką, džiaugsmą ir sveikatą. Evangelijoje rašoma: „Aš atėjau, kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų, kad jūs apsčiai turėtumėte“. Nutikus nelaimei, klausiama, kodėl mus apleido Dievas, bet iš tiesų jis yra būtent su tais, kurie miršta, kurie kenčia tam, kad paskui prisikeltų. Tai įrodo ir Velykos.

Todėl Velykų rytą vertėtų prisiminti jo prasmę, susimąstyti apie save ir dalintis prisikėlimo džiaugsmu su aplinkiniais. Žinoma, margučiai, šventinės vaišės ir visa kita tegul lieka, tačiau tik kaip priedas, o ne šventės pagrindas.