Telemedicinos galimybės gydant retas ligas

Telemedicina – sveikatos priežiūros teikimas ir palaikymas, naudojant komunikacijos technologijas ir elektroninę informaciją, kai dalyvius skiria atstumas. Telemediciną galima skirstyti į du būdus: sinchroninį, kai pacientas konsultuojamas realiu laiku, bei asinchroninį, kuomet atsakymai apie sveikatos būklę gali būti pateikiami vėliau, pavyzdžiui, po gautų tyrimo rezultatų. Daugiau apie telemedicinos galimybes ir jų pritaikymą pasakoja Gailė Damulevičiūtė, Kauno klinikų Skubios medicinos klinikos gydytoja rezidentė ir Telemedicinos centro koordinatorė.

Reklama

Kuo telemedicina skiriasi nuo konsultacijų telefonu?

Konsultacijos telefonu yra laikomos telemedicinos dalimi ir yra viena iš jos rūšių. Telemedicina gali būti teikiama skirtingais būdais – vaizdo skambučiais, elektroniniais laiškais ar vertinant duomenis iš mobiliųjų telefonų programėlių. Pandemijos metu šeimos gydytojai teikė konsultacijas telefonu ir paprastesnėms patologijoms tokio metodo gali pakakti, tačiau jeigu, pavyzdžiui, pacientas atvyko į Skubios pagalbos skyrių regioninėje ligoninėje ir norime apžiūrėti kaip atrodo galūnė – tada taikome kitus metodus.

Kur telemedicina gali būti taikoma?

Pasaulyje telemedicina taikoma labai plačiai – nuo nuotolinio vadovavimo gaivinant naujagimius iki kardiologijos ir neurologijos profilio pacientų konsultacijos, psichoterapijos ir kineziterapijos užsiėmimų. Judame su pasauliu į priekį ir siekiame vis daugiau suteikti sveikatos priežiūros paslaugų telemedicinos būdu.

Sėkmingai įgyvendinus projektą Skubios pagalbos skyriuje konsultuojant regioninių ligoninių pacientus, toliau plečiame telemedicinos paslaugas Lietuvoje. Šiuo metu Kauno klinikos yra sujungtos su 8 regioninėmis ligoninėmis. Nuo pandemijos šeimos gydytojai toliau sėkmingai konsultuoja pacientus nuotoliniu būdu, taip pat telemediciną pradėta aktyviai naudoti dermatologijoje.

Kaip telemedicina atrodo praktiškai?

Skubios pagalbos skyriuje naudojame tokią sistemą: regioninėse ligoninėse dirbantys gydytojai telefonu mus informuoja apie konsultacijos poreikį ir nurodo problemą, dėl kurios pacientas kreipėsi. Prisijungę prie telemedicininės stotelės, per kurią galima matyti pacientą, surinkti anamnezę atlikti apžiūrą ir būklės įvertinimą, aptariame su pacientu ir šalia esančiu gydytoju tolimesnį paciento ištyrimo planą ir gydymo taktiką. Prie minėtų stotelių gali būti prijungiami įvairūs davikliai, kurie leidžia atlikti echoskopiją realiu laiku ar apžiūrėti ausį otoskopu. Atlikus ištyrimą, galima išsaugoti matytus vaizdus, esant poreikiui kviečiame gydytojus specialistus.

Pritaikius nuotolines konsultacijas skubiojoje medicinoje, pastebėjome, kad nereikalingų pervežimų tarp ligoninių sumažėjo beveik 40 proc. Stebimi teigiami pokyčiai – pacientui greičiau pradedamas gydymas kritinių ligų atvejais, sumažėja apkrova greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, didesnis pasitenkinimas teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, mažinama infekcijų perdavimo rizika.

Kaip telemediciną galima pritaikyti retomis ligomis sergantiems pacientams?

Pacientai sergantys retomis ligomis paprastai eina ilga kelią iki diagnozės nustatymo – minami įvairių specialybių gydytojų slenksčiai ir gydytojams ne visada paprasta atrasti simptomų priežastis. Siekiant sutrumpinti šį kelią, telemedicina galėtų reikšmingai prisidėti prie virtualių konsiliumų organizavimo, prie kurių galėtų prisijungti įvairių specialybių gydytojai bei specialistai iš užsienio. Tokiu būdų galima padėti pacientui greičiau rasti diagnozę ir skirti reikiamą gydymą. Tikimės, jog vis labiau taikant telemediciną pagerės retomis ligomis sergančių pacientų ištyrimo ir gydymo kokybė bei pasitenkinimas teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis.