Ar nuotolinė medicina pakeis vizitus poliklinikoje?

Nuotolinė medicina sparčiai populiarėja, tokias paslaugas teikia jau 77 proc. Europos regiono šalių, rodo naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys. Lietuvoje ši praktika taip pat prigijo ir sparčiai populiarėja. Pernai nuotolinės konsultacijos sudarė apie penktadalį visų šeimos gydytojų vizitų. Vis dėlto daugeliui vis dar kyla klausimų, kada nuotolinės konsultacijos iš tikrųjų padeda ir kokie įsitikinimai apie jas tėra mitai. Trejus metu pacientus nuotoliu konsultuojantis šeimos gydytojas Domas Denisovas pasidalino savo patirtimi. 

Paplitę mitai

Nuotolinėje konsultacijoje pacientai kalba su netikru gydytoju – tai vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų.

„Pradžioje pacientai pasitikrindavo, ar jie kalba su tikru gydytoju. Buvo net nustebusių, kai patvirtindavome, kad tikrai taip, dirba šeimos gydytojas. Dabar tokių klausimų sumažėjo, bet kartais dar pasitaiko, atsargiai pasitikrinama, ar aš tikrai gydytojas“, – pasakoja platformoje „uhealth“ nuotoliu konsultuojantis D. Denisovas.

Gydytojas pabrėžia, kad nuotoliniu būdu atliekamos visos šeimos gydytojo funkcijos – nuo paciento būklės įvertinimo iki siuntimų ar tyrimų skyrimo.

„Taip pat dar pasitaiko manančių, kad mes tik vaistus pratęsiame, negalime išrašyti siuntimų ir pan. Bet dirbame pagal nusistovėjusius šeimos gydytojo reikalavimus ir atliekame viską, kas įmanoma nuotoliu. Gavę iš pacientų nuotraukas su odos išbėrimais, įkandimais, nudegimais ar kitais išoriniais požymiais mes galime nuotoliu paskirti gydymą arba nusiųsti pas tos srities specialistą“, – sako gydytojas.

Dar vienas klaidingas įsitikinimas apie nuotolinę mediciną – kad toks vizitas būna paviršutiniškas.

„Nuotolinės konsultacijos metu turime skirti daugiau laiko paciento apklausai, nes negalime remtis fizine apžiūra. Tad, sakyčiau, nuotoliu gydytojas pasistengs jus apklausti net atidžiau nei atvykus į šeimos gydytojo kabinetą. Be to, konsultacijai galime skirti kiek daugiau laiko nei fizinei, tad galime labiau įsigilinti“, – teigia D. Denisovas.

Kada rinktis nuotoliu, kada – gyvai

Nuotolinės konsultacijos ypač pasiteisina tais atvejais, kai nereikia išsamios fizinės apžiūros pasitelkus specialią įrangą, o svarbiausia – pokalbis su gydytoju ir paciento būklės įvertinimas.

„Pirmiausia, kai reikia pasikonsultuoti dėl jau diagnozuotos ligos ar jos gydymo. Antra, kai pacientui reikia pratęsti anksčiau skirtus vaistus. Šiose situacijose nuotolinė konsultacija leidžia greitai ir patogiai išspręsti klausimus, nereikalaujant vizito į polikliniką“, – aiškina šeimos gydytojas.

Anot jo, nuotoliu taip pat dažnai išduoda siuntimus, sprendžia dėl paprastų infekcijų gydymo ar suteikia pagalbą kelionių metu, kai laukti gyvos apžiūros neįmanoma.

Kad tokios paslaugos žmonėms reikalingos, rodo ir apklausų duomenys. Lietuvoje 2023 metais atlikto mokslinio tyrimo metu net 67 proc. pacientų nurodė, kad ateityje norėtų mišraus konsultacijų modelio – dalį vizitų gyvai, dalį nuotoliu. Tai leidžia manyti, jog visuomenė nuotolinę mediciną mato ne kaip išimtį, o kaip patogų kasdienybės sprendimą. Vis dėlto yra situacijų, kai nuotolinės konsultacijos nepakanka.

„Jei matome, kad reikia fizinės apžiūros ir atsiųstų nuotraukų nepakanka, pacientą siunčiame gyvai konsultacijai. Pavyzdžiui, skausmas ausyje po nardymo gali reikšti sieros kamštį, įtarti galime, bet patvirtinti – tik apžiūrėję. Taip pat būtina kontaktinė konsultacija esant ūmioms, pavojingoms būklėms: pilvo skausmams, dusuliui, alpimui, itin aukštai temperatūrai, bėrimams ar regėjimo sutrikimams“, – pabrėžia D. Denisovas.

Pasak gydytojo, svarbiausia įvertinti, ar situacija rimta. Jei ūmūs, gyvybei pavojingi skundai, būtina nedelsiant kreiptis gyvai.

„Bet jei reikia paklausti gydytojo dėl atsiradusių simptomų, pratęsti gydymą ar gauti siuntimą, nuotolinė konsultacija yra greitas, saugus ir visavertis būdas šeimos gydytojo pagalbai gauti“, – apibendrina D. Denisovas.