Tarp Lietuvos psichiatrų – ne tik neištikimi sutuoktiniai, bet ir alkoholikai? (2)

Viešai pasklidusi žinia apie Plungės sveikatos centro vadovės vyro gydytojo psichiatro Visvaldo Nekrašo meilės nuotykius – tik vienas epizodas iš negarbingo psichiatrų elgesio. Vieša paslaptis tarp kolegų, kad ne vienos sveikatos priežiūros įstaigos vadovas gydytojas psichiatras dėl padaugintos alkoholio dozės net konferencijose nesugeba perskaityti pranešimo. Taip „Vakarų Lietuvos medicinai“ tvirtino vos prieš kelis mėnesius į Lietuvos psichiatrų asociaciją įstojęs doc. dr. Aurelijus Veryga. Tačiau asociacijos vadovybė atkreipia dėmesį, kad psichiatrai – tokie patys žmonės kaip ir visi kiti. Tai yra kiekvienas – su savomis silpnybėmis, ir profesijos sureikšminti nėra reikalo.

Reklama

Ne mažas vaikas - neišauklės

Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas dr. Alvydas Navickas pabrėžė negalįs patvirtinti ir Plungės sveikatos centro vadovės sutuoktinio Visvaldo Nekrašo meilės nuotykių su šantažo bei neteisėtu vaistų skyrimo šešėliu – visa tai žinąs tik iš žurnalistų „pletkų“. O nepatvirtintų gandų negalįs net komentuoti, nors minimas gydytojas – asociacijos narys.

Po žiniasklaidoje paviešintų tariamų ar tikrų istorijų apie nesantuokinius V. Nekrašo santykius su pavaldinėmis ir jų viešą pažeminimą A. Navickui „aišku, kad neteko kalbėtis“. „Be to, kaip aš galiu jam skambinti ar rašyti, ko klausti? Ar ką, tu ten kokį romaną turi? Net ir potekstės visai nesuprantu, ar ten  ji pati prisikabino. Pati dabar išvažiavo į užsienį, suintrigavusi mūsų visuomenę. Galų gale – mes  ne teismas, - žurnalistės klausimais stebėjosi asociacijos vadovas. – Ir dar teismas atmetė jos priekaištus, tad ką mes galime padaryti? Negi auklėsime Nekrašą, kuris yra patyręs buvęs parlamentaras?“.

Paralelės su žurnalistais

Čia portalo pašnekovas ir vėl prisimena žiniasklaidos atstovus: „Ar žurnalistų etikos komisija yra svarsčiusi prisigėrusių kolegų elgesį? Televizijos direktorius iki šiol tebėra direktorius. Žinoma, norime, kad tokių atvejų nebūtų. Ir, aišku, jei (V. Nekrašas – autorės pastaba) taip daro, kaip kalbama, gėda psichiatrijai. Bet mes jo neperauklėsime, mes – savanoriška organizacija, jo neįdarbinome. Nebent jei išlįs „kriminaliniai dalykai“, kad kažkokius vaistus neteisėtai skyrė, tuomet – taip, svarstysime. Bet kalbant apie asmeninį gyvenimą, argi jis mažas vaikas, kad jam uždraustume vienaip ar kitaip elgtis? Pažįstu aibę žurnalistų, kurie patys persigėrę ir toliau kitus persekioja, filmuoja. Yra blogai, kai visuomenė pati girdo žmones. Norvegijoje galioja netgi tokios taisyklės – kalti aplinkiniai, o ne pats žmogus, jei pasigeria. Jei barmenas toliau girdo apsvaigusį lankytoją, jis už tai atsakingas“.

Asmeniškai gėda

Tęsdamas pokalbį delikačia tema daktaras pabrėžė, kad asociacija vienija apie 600 žmonių, kurie visi  skirtingi, visi – su savomis istorijomis. „Tikrai negražu, jei taip iš tiesų yra, bet man yra tekę bendrauti su juo, kai jis dar dirbo Seime. Buvo labai patriotiškas ir psichiatriją labai gindavo“, - kalbėjo portalo pašnekovas.

Vis dėlto A. Navickas prisipažino, kad yra sulaukęs kelių laiškų iš asociacijos narių su klausimais, kaip reaguoti į kolegos plungiškio elgesį. „Įsimylėjimas ar skyrybos – kiekvieno asmeninis reikalas, - savo poziciją dėstę šalies psichiatrų vadovas. – Tačiau jei šantažuoja ar dar kažką daro – tai jau moraliniai elgesio aspektai. Matote, jis dar yra politikas, tad neaišku, kiek toje informacijoje yra tiesos, o galbūt – noro politiškai susidoroti?“.

Vis dėlto baigdamas pokalbį su straipsnio autore Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas atvirai pasisakė, kaip jaučiasi, išgirdęs apie tokį kolegos elgesį: „Man asmeniškai gėda“.

Asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Aleksandras Slatvickis portalui sakė nieko nežinąs apie kolegos V. Nekrašo elgesį asmeniniame gyvenime ir darbe. „Pažįstu šį gydytoją, ir tiek“, - lakoniškai atsakė.

Ne retenybė – ir psichiatras alkoholikas

Tik prieš kelis mėnesius į asociaciją įstojęs dr. Aurelijus Veryga apie plungiškio kolegos nuotykius sužinojo tik iš portalo VLMEDICINA.LT, todėl konkretaus atvejo irgi nekomentavo. Tačiau kalbėdamas apskritai apie gydytojų ir konkrečiai – psichiatrų – elgesio normas išsakė mintį, kad Psichiatrų asociacija, kaip ir Seimas, privalėtų turėti Etikos komitetą. „Bet net nežinau, ar ši organizacija tokį turi. Atvirai kalbant, ši asociacija – puslavonis: nei ji per daug ką veikia, nei per daug atstovauja tiems psichiatrams. Daugybė žmonių turi aibę problemų – daugybė vadovų yra prasigėrusių, - švelnesnių žodžių daktaras neieškojo. – Girti psichiatrai per konferencijas vartaliojasi nuo stalų, neskubėdami paskaityti pranešimo. Čia – tokios viešos visiems žinomos paslaptys“.

Ar A. Veryga pats yra matęs girtus kolegas? „Taip“, - patvirtina.

„Nė vienas gydytojas neapsaugotas nuo problemos. Juk jei jau taip idealiai pamąsčius – nė vienas gydytojas turėtų nesirgti. O psichiatrai – ypač pažeidžiami dėl savo darbo pobūdžio. Jie dirba su žmonėmis, kurie psichiškai labai traumuoti. Kaip ir onkologai, kurių pacientai susiduria su mirtimi. Tai nėra švari graži profesija, kur sėdi kabinete, gražiai pasikalbi su žmogumi, tau atneša gėlių. Psichiatrai nuolat susiduria su psichiką traumuojančiais dalykais. Puikiai visiems žinomi netgi buitiniai anekdotai apie tai, jog 10 m. pradirbęs psichiatrijoje gydytojas pats tampa psichikos ligoniu. Nežinau situacijos Lietuvoje, bet užsienio literatūroje teko skaityti, kad psichiatrai – dažniausiai besižudanti medikų grupė. Taigi ši profesija nesaugi. Todėl taip ir yra, kad tie psichiatrai, kurie gydo alkoholikus, patys nuolat detoksikuojami, keliauja po ligonines“.

O ar toks gydytojas gali kitam padėti? „Gali. Ligonis – labai reliatyvi sąvoka. Nėra buvusių alkoholikų – yra tik vartojantys arba ne. Ir nevartojantys alkoholikai ypač gerai sugeba padėti kitiems“, - aiškino A. Veryga.

Tad jei vieni psichiatrai įtampą darbe malšina stikliuku, tad gal kiti turi savitą receptą – nesibaigiančius meilės nuotykius? „Bet juk yra žmonių, kurie nedirba sunkaus darbo, bet irgi taip elgiasi. Tai – jau etiniai ir moraliniai dalykai, - sako daktaras. – Jei vyras nuolat laksto paskui moteris – tai blogai, labai blogai. Lygai taip pat kaip prisigėręs kunigas“.

Asociacija niekada nesvarstė elgesio

Asociacijos valdybos narys dr. Emilis Subata per daugiau nei 20 metų veiklos asociacijoje neprisimenąs atvejo, kad būtų svarstomas kurio nors kolegos elgesys. O asociacijoje, pasak jo, yra tik etikos komiteto užuomazgos: „Komitetas – nepilnai susiformavęs, paskirtas tik už jį atsakingas žmogus“.

O dėl V. Nekrašo „dar nėra aiški situacija“. „Jeigu būtų nustatyti vienareikšmiški prasižengimai, valdyba tai svarstytų“,- sakė E. Subata.

Valdybos narys nesutinka ir su asociacijos naujoko A. Verygos teiginiais, esą asociacija – merdinti: „Galime pasižiūrėti į mūsų tinklalapį, veikiantį jau metus. Čia – daug informacijos“.

O ar portalo pašnekovas sutinka, kad psichiatrai neretai patys yra priklausomi nuo alkoholio? „Manau, kad ir kitų specialybių gydytojai patenka į tokią rizikos grupę. Jei rajono ligoninėse neoficialiai pasikalbi su administracija, pasako, kad geriančių darbuotojų yra vienas kitas ar net kokie trys. Mano nuomone, daugiau pavojų kelia naktinis gydytojų budėjimas ir ypač tiems, kuriems pacientai dar atlygį konjaku atneša. O psichiatrai dirba dienomis. Be to, manyčiau, kad didesnių pavojų darbe sukelia, pavyzdžiui, geriantis chirurgas“, - savo požiūriu dalijosi E. Subata.

VLMEDICINA.LT pasidomėjus, kaip psichiatras reaguoja į kolegos elgesį Plungėje, pašnekovas atsakė jo poelgius vertinąs kaip žmogaus, o ne kaip kolegos: „Juk yra įvairių žmonių, pradedant nuo Seimo, kuriame netrūksta įvairių keistuolių“.

Bioetikos komitetas psichiatrų elgesio nenagrinėjo

Lietuvos bioetikos komitetas (LBEK), kaip portalui aiškino jo pirmininkas Eugenijus Gefenas, nėra susidūręs su prašymais svarstyti  psichiatrų elgesį (taip pat - ir dėl priklausomybės nuo alkoholio), o Plungės sveikatos centro psichiatro V. Nekrašo veiklos ir elgesio tyrimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

„Apibendrinant pastarųjų metų Lietuvos bioetikos komiteto praktiką, matyti, kad visuomenei rūpimų etikos problemų ir klausimų spektras gana platus. Žiniasklaidos priemonės, įvairios institucijos ir gyventojai į komitetą kreipiasi biomedicininių tyrimų, pacientų teisių, profesinės etikos, biobankų, eutanazijos, transplantacijos, kamieninių ląstelių tyrimų ir kitais klausimais, - sakė komiteto vadovas. - Kaip atskira klausimų sritis galėtų būti išskirta privatumo apsauga sveikatos priežiūros kontekste - LBEK nagrinėjo paklausimus, susijusius su televizijos laidų, kuriose dalyvauja pacientai, etiniu priimtinumu, klinikinių atvejų publikavimu, konfidencialios informacijos apsauga, gydytojų išsakomais komentarais apie pacientus viešojoje erdvėje, pacientų dalyvavimu studentų mokyme ir panašiais“.

Ar psichiatrai – įgudę manipuliatoriai?

Straipsnio autorė savo pašnekovams uždavė kelis bendrus klausimus:

Ar gydytojams keliami aukštesni etikos ir moralės standartai?

Dr. Alvydas Navickas: O kas yra tie aukštesni standartai? Su kuo lyginant? Gydytojai - lygiai tokie patys žmonės kaip ir visi kiti, nors, o taip, kaip norėtų visuomenė mums kelti kažkokius aukštesnius standartus.

Aleksandras Slatvickis: Išskyrus Hipokrato priesaiką, nežinau jokio kito dokumento. Tačiau ir ji yra grynai simbolinis dalykas, o ne oficialus dokumentas, kuris žmogų gali įpareigoti jo laikytis. Tai nėra Lietuvos Respublikos įstatymas. O pats sau asmeniškai ir keliu, ir vykdau aukštesnius įsipareigojimus.

Dr. Aurelijus Veryga: Ne tik gydytojui, bet ir kunigui, policijos pareigūnui ar mokytojui netinka laužyti tam tikrų visuomenės moralės normų. Tačiau jokia medicinos norma gydytojo neįpareigoja turėti tik vieną žmoną ar neturėti meilužės. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo profesijos, turi laikytis etinių-moralinių normų. Nei dvasininkas, nei gydytojas neturi moraliai smerktinai elgtis. Apskritai moralus elgesys turi būti kiekvienam žmogui norma. Gal taip ir bus, tik turime, matyt, suaugti iki to.

Dr. Emilis Subata: Visi gydytojai turi būti etiški ir pavyzdys kitiems.

Eugenijus Gefenas: Gydytojo profesija yra viena iš profesijų, kurioms keliami specialūs etiniai elgesio standartai. Tai liudija ir tūkstantmetė gydytojo profesinės etikos kodeksų tradicija (pirmojo Vakarų kultūroje gydytojų etikos kodekso - Hipokrato priesaika – sukūrimo data yra V a. pr. Kr.). Dėsninga, jog svarbiausi medikams keliami etiniai reikalavimai yra žinomi ir plačiojoje visuomenėje, kuri atitinkamai yra reiklesnė šios profesijos atstovams. Galimai tą lemia ir pats profesijos pobūdis – žmonės kreipiasi į gydytojus būdami ypač pažeidžiami, reikalingi pagalbos. Tačiau reikia pažymėti, kad šiuo aspektu panašios yra ir teisėjo, mokytojo ar dvasininko profesijos.

Ar studijų metais įgytos žinios psichiatrams nesuteikia galimybių lengviau manipuliuoti žmonėmis, galbūt – net suvedžioti?

Dr. Alvydas Navickas: Visiškai ne. Ir Plungės atveju tai jokios manipuliacijos, o tarnybinis romanas. O tų tarnybinių romanų pasitaiko bet kokioje darbovietėje. Yra psichiatrų, kurie įsimyli savo sekretores, kiti gydytojai tuokiasi po 3 kartus, veda „sesutę“, bet nėra jokių reikalavimų, kiek kartų galima tuoktis. Tai asmeniniai reikalai – žmogaus gyvenimas.

Dr. Aurelijus Veryga (nusijuokęs): Čia turbūt reikalingos kitokios žinios – ne profesinės.

Manipuliavimas žmogumi – ne psichiatrijos objektas, nors studijų metais mokoma, kaip surinkti reikalingą informaciją, kaip atpažinti manipuliavimą. Žinau populiarius įsivaizdavimus, kad psichiatras vos ne žmogaus mintis gali perskaityti, bet psichiatrai tikrai nėra superžmonės ar kokie antžmogiai. Ir psichiatrija tikrai nėra mokslas apie manipuliavimą žmonėmis.