Pastabos apie Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso projektą

Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė dokumento projektą, kuris vadinasi Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodeksas. Esu ir anksčiau rašęs šia tema, todėl noriu pateikti keletą pastabų.

Reklama

Pirmiausia būtina nuspręsti, kam skirtas dokumentas. Manau, jog pastarasis turi būti žinomas ne tik medikams, bet ir slaugos darbuotojams bei pacientams. Vadinasi – visai visuomenei. Jau vien dėl to, kad serga visi, be jokių išimčių. Antra, bet kuris dokumentas turi remtis būtinumo ir pakankamumo principais, t.y. jame turi būti tai, kas reikalinga iš esmės, o ne atsiliepia į konkrečią dienos aktualiją. Trečia, dokumentas privalo būti aiškus, vadinasi, turi remtis aiškia logika ir tikslumu.

Pirmas atvejis: Punktas, kurio numeris yra 15: „Gydytojas gali atsisakyti gydyti pacientą, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams, jei pacientas nevykdo savo pareigų, tuo sukeldamas grėsmę savo ir kitų pacientų sveikatai ir gyvybei, arba trukdo jiems gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Gydytojas negali atsisakyti gydyti paciento, kai turi būti teikiama būtinoji medicinos pagalba“ prieštarauja punktui: „1.5. sveikatos priežiūros paslaugas teikia visiems pacientams, nediskriminuodamas jų dėl lyties, amžiaus, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, seksualinės orientacijos, genetinių savybių, neįgalumo ar kitokiais pagrindais ir nepažeisdamas bendrųjų žmogaus teisių principų“.

Antras atvejis: „1.4. sąžiningai ir atidžiai tvarko medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka“. Tai akivaizdžiai perteklinis principas. Jei jį taikysime policininkui ar gaisrininkui, tai atrodys bent jau keistai, o medikui – tarsi privaloma. Šis principas – biurokratinis, jis reikalingas įstaigoms ir turi būti jos darbo reglamentuose, o ne etikos kodekse. Su moraliniais principais jis nėra susijęs.

Trečias atvejis: „1.1. laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių pacientų teises, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir medicinos praktiką, sveikatos priežiūros įstaigų vidaus (lokalių) tvarkomųjų dokumentų, Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) patvirtintų profesinių standartų (medicinos normų), Kodekso nuostatų, taiko SAM nustatyta tvarka pripažintas diagnostikos ir gydymo metodikas bei technologijas“. Aišku, kad žmogus yra visuomenės narys ir todėl turi būti piliečiu. Tačiau ar tai reikia įtvirtinti gydytojo kodekse? Laikytis Konstitucijos bei įstatymų privalo visi, tai dabar atskirai parašykim mokytojams, vairuotojams bei santechnikams. Kita šio punkto yda yra požiūrio siaurumas – mes esame visos Europos Sąjungos sveikatos sistemos dalis, kodėl tai pamiršta? Mūsų medikai dirba Norvegijoje, Anglijoje ar Vokietijoje. Tai kaip jie gydys Afganistane? Atsižvelgs į vietos papročius ir tradicijas?

Siūlau į pasaulį žiūrėti plačiau. Štai mūsų kolegos iš kitos šalies irgi neseniai paskelbė Nacionalinės sveikatos sistemos ((National Health System, NHS) Konstituciją, kuri buvo publikuota 2009 metų sausio 21 dieną ir skirta Anglijos nacionalinės sveikatos sistemos  paslaugoms. Preambulėje pažymima, kad ji skirta 21 amžiaus pacientams, visuomenei ir darbuotojams. Ji turėtų būti pritaikoma prie vietos organizacijų ypatumų ir poreikių. Sveikatos Konstitucija remiasi šiais principais:

Pagarba ir orumas.

Įsipareigojimas vykdyti kokybišką priežiūrą.

Atjauta.

Gyvenimo kokybės gerinimas.

Darbas kartu su pacientu.

Kiekvieno indėlis.

Svarbu pabrėžti – ji skirta visuomenei, medicinos sistemos darbuotojams ir pacientams. Antra, visi išvardinti principai apima ne tik medicinos sistemą. Reikšminga yra ir tai, kad atlygis čia suvokiamas kaip bendro darbo rezultatas, todėl pinigai sveikatos sistemai nebelieka kriterijumi. Pastarieji greičiau gadina gerus santykius nei juos gerina. Medicinos sistemos darbo rezultatu reikia pripažinti žmonių gyvenimo kokybės pagerėjimą, t.y. ilgą ir sveiką gyvenimą.