Vytautas Valevičius. Sveiko gyvenimo metai(2)
Neaišku, kiek žmogus nori gyventi, bet toks klausimas visuomet yra. Galiu priminti ne vieną anekdotą apie ilgą, bet nereikalingą gyvenimą. Net mūsų pačių atmintis mums pateikia ne vieną atvejį. Ilgas kalnų piemenų gyvenimas, matyt, nesukels nė vieno dabartinio jaunuolio ar jaunuolės poreikio tokiai gyvensenai. Nors ilgai, tačiau... kaip? Aišku, kad pats savaime ilgas gyvenimas nėra tikras gerovės siekinys. Todėl sveikatos statistikoje esama ir kito kriterijaus, vadinamo sveiko gyvenimo metais.
Oficialiai, t.y. pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, tai skamba taip: „Sveiko gyvenimo metų (arba gyvenimo be negalios trukmės) duomenys rodo, kiek metų tam tikro amžiaus žmogus gali tikėtis gyventi be negalios. Sveiko gyvenimo metų rodiklis yra vienas iš pagrindinių Europos struktūrinių rodiklių – jo svarba pripažinta Lisabonos strategijoje. Kam naudojamas šis rodiklis? Sveikatos būklei stebėti: sveikata – našumo ir ekonominis veiksnys. Gyvenimo kokybės sąvokai įtraukti. Vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybėms vertinti. Pažangai, padarytai galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, jų kokybės ir tvarumo srityse, stebėti.“
Dabar pažiūrėkime, kaip sekasi Lietuvos gyventojams ir biurokratinei sveikatos apsaugos sistemai. Matau, kad blogai. Lietuvos biurokratinė politikos ir sveikatos sistema padarė taip, kad mūsų gyventojai gyvena trumpiau nei daugelis kaimynų. Vikipedija pateikia tokį paveikslą: Lietuvą kartu su Latvija atrandame pabaigoje, paskutinėse vietose.
Aš jau rašiau, kad naujausia biurokratinė sveikatos gerinimo programa, priimta Lietuvos Respublikos Seimo, yra niekinga jau vien dėl, kad jos tikslu išlieka išsaugoti Lietuvos gyventojų blogiausią kūno būklę. (Žr. Nauja Lietuvos sveikatos programa: kodėl mažai ambicijų?)
Vertindami bet kurią sveikatos sistemą randame ir kitą kriterijų – numatomi gyvenimo metai. Jis skiriasi nuo aprašomo tuo, kad nurodo tik visą likusį gyvenimo laikmetį, neatsižvelgiant į ligas ar ligotumą. Galiu pateikti šių rodiklių skaičiavimo metodiką, bet tai mažai kam svarbu. Todėl atkreipiu dėmesį tik į faktą, jog abu šie dalykai yra susiję, nors kiek keistai. Aišku, kad negyvas žmogus vargu ar bus pripažintas gyvenantis sveikai. Tam, kad būtum sveikas, pirmiausia turi gyventi. Ar gyvenimas slaugos lovoje yra tikras siekinys? Ar ligos žmogaus gyvenimo saulėlydyje neužgesina jo noro gyventi ir būti laimingam?
Neseniai perskaičiau vieno tyrimo rezultatus. Jis truko per 35 metus. Vyrų buvo paprašyta laikytis penkių paprastų gyvenimo taisyklių: gerai valgyti, sportuoti, mažiau gerti, nuolatos dirbti, nerūkyti.
Gauti rezultatai palyginti su daug geriančių ar rūkančių. Tiesa sakant, nelabai buvo su kuo lyginti, nes absoliuti dauguma pastarųjų nesulaukė ir 70. O daugelis pirmųjų gyveno per 80. Čia nedidelis pavyzdys.
Taigi sveiko gyvenimo taisyklės tinka daugeliui. Reguliarus valgymas, vartojimas daug daržovių bei vaisių yra geras tuo, kad nereikia pirkti sintetinių papildų, vadinamų vitaminais. Dar geriau, jog dažniau nereikia ir vaistų, tai leidžia taupyti ne tik biudžetą, bet ir sveikatą.
Sportas neleidžia senti paskiriems žmogaus organams, sudaro sąlygas jiems nuolat atsinaujinti. Tiesa, čia labai reikia jausti saiką. Užsiėmimų dažnumas ir apkrovimai turi atitikti kūno sandarą, būklę ir nuotaiką. Pastarąjį paryškinu specialiai – sportavimas turi teikti kad ir nedidelį, bet malonumą. Kai jis tampa karčia tablete – jį reikia išspjauti.
Mažiau gerti senstant pradedama jau vien dėl to, kad kai kurie organai sensta ir nesugeba išvalyti organizmą nuo teršalų. Jaunas žmogus gali nepajusti degtinės ir alaus mišinio ryškaus poveikio, o senolis sirgs ne vieną dieną. Tiesiog jo inkstai bei kepenys nebespėja pagal suvartotus kiekius.
Žmogus gali būti patenkintas savo gyvenimu tik tuomet, kai jis yra naudingas kitiems. Senesniems žmonėms tai iš lėto tampa užduotimi – nebūti krūviu artimiesiems. Vadinasi, jei sugebi rūpintis savimi, tai tuo palengvini aplinkinių ir valstybės likimą. Atrodo, jog tai labai abstraktu, bet darbas yra atskiro žmogaus ir jo bendruomenės jungimosi forma. Kokios jos bebūtų, jos rodo asmens reikalingumą visuomenei ir visuomenės dėmesį individui. Žmogus be darbo iš lėto degraduoja, gali tapti asocialiu.
Apie rūkymą niekas negali pasakyti gero žodžio, nes teigiamų šio reiškinio ypatybių sveiko proto žmogus neranda. Gal tik psichiatrai...
Sveiko gyvenimo metai yra prieinami kiekvienam, tik tuo nereikia pradėti rūpintis, kai tavo organizmas gerokai apgriuvęs. Geriau kiek anksčiau. Taisyklės paprastos, žinomos ir aiškios. Šeimos biudžetą taupančios. Nepirkite vaistų, mažiau gydykitės, daugiau judėkite ir būkite laimingi.
Susiję straipsniai
