Sveikatos specialistai: ar įmanoma žiemą sportuoti lauke ir neperšalti?

Mėgstantiems sportuoti lauke žiema pasiūlo nelengvą dilemą: kaip įmanoma šaltuoju metų periodu bėgioti lauke ir neperšalti? O galbūt neverta net bandyti ir šiuos kelis mėnesius geriau judėti sporto klube? Kaip žiemą neprarasti fizinės formos ir organizmą paruošti šalčiams, pataria specialistai.

Reklama

Dėmesys aprangai

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė pasakoja, jog bene dažniausiai pasitaikanti pirmąkart žiemą išbėgančių sporto entuziastų klaida – pernelyg šilta apranga. Tuomet bėgikas sau sukelia papildomą nereikalingą krūvį, o riziką persišaldyti tik padidina.

„Jei galvojate apie jums reikalingą aprangą, pati elementariausia taisyklė yra prie lauke esančios temperatūros pridėti 10 laipsnių. Tai yra, jei lauke 0° C, bėgioti eikite taip, kaip eitumėte pasivaikščioti esant +10° C. Jei lauke yra nedidelis minusas, bėgimui pakanka termomarškinėlių ir neperpučiamos striukės“, – aiškina specialistė.

Anot jos, teisingai pasiruošus bėgiojimas lauke laikantis ne itin vėsiems gruodžio pradžios orams nesibaigs peršalimu, o greičiau priešingai – padės nuo jo apsisaugoti.

„Aktyvumas šaltame ore pavojingas tuomet, kai labai sušilęs organizmas staiga atvėsta, pavyzdžiui, jei sportuodami pavargstate ir tada sustojate, o temperatūra minusinė. Todėl ir atsivėsinimui po sporto skirtus pratimus, įvairiausius tempimus, reikėtų atlikti jau grįžus į šiltą patalpą. Jei viso to laikotės ir teisingai pasirenkate krūvį, aktyvus judėjimas gryname ore tik stimuliuoja imuninę sistemą ir gerina organizmo adaptaciją šaltam orui“, – teigia vaistinės vedėja.

Reguliaraus judėjimo svarba

Sveikos gyvensenos specialistai pastebi, jog apšilimas bet kuriuo metų laiku yra be galo svarbi sveiko judėjimo dalis. Žiemą norint išjudinti organizmą reikėtų mažiau skubėti nei bėgiojant vasarą – šaltame ore raumenys labiau sustingę, todėl prieš duodant jiems rimtą krūvį būtina juos prasitampyti palengva.

„Bet koks sportas, o ypač žiemą, yra bevertis, jei jis nesuderinamas su gyvenimo būdu. Teisingai pasiruošiant vėsi temperatūra neturėtų sukelti slogos ar pakelti temperatūros, tačiau jei nedarote nieko, kad jūsų kūnas būtų pasiruošęs tai atlaikyti, sportas neduos naudos ir imuniteto nesustiprins. Visa aktyvi veikla visų pirma privalo būti reguliari ir adekvačiai pamatuota, nesistengiant iškart padaryti kaip įmanoma daugiau, o antra, ji turi derėti su sveika mityba, kūnas turi reguliariai gauti vitaminų ir maistingųjų medžiagų“, – pasakoja J. Skinderskienė.

Jos teigimu, tikintis, kad sportas duos rezultatų, nepakanka juo užsiimti tik savaitgaliais – bėgioti ar kitaip judėti reikia bent tris kartus į savaitę bent po pusvalandį. Jei lauke tam per šalta, galima rinktis ir sporto klubą, tačiau būtina turėti omenyje, jog tai – viena labiausiai ligas platinančių vietų. Tad atidžiai patys valykite treniruoklius, gerai nusiprauskite prakaitą ir įsitikinkite, jog klubas gerai ventiliuojamas, o paviršiai dezinfekuojami.

Suderinti norus ir galimybes

Vaistininkė aiškina, jog atėjus šalčiams kiekvienas privalo individualiai įsivertinti, kiek ir kokio aktyvumo jiems dabar reikia. Vieniems ir toliau patinka vasaros populiariausieji: bėgiojimas ir važiavimas dviračiu, kiti renkasi ramesnes veiklas – vaikščiojimą ar jogą.

„Žiema yra metas, kai žmonės ima sportuoti tiesiog neadekvačiai: yra tokių, kurie keliems mėnesiams visiškai apleidžia aktyvų judėjimą, kiti pasiryžta sportuoti kartą per savaitę ir tada norėdami atsigriebti pasitempia raumenis ar nesugeba pabaigti pradėto maršruto. Šiuos dalykus privalo įvertinti pats žmogus, nes niekas negali pasakyti, koks judėjimas jūsų kūnui geriausias, tik turėkite omenyje, kad jis vis vien privalo būti reguliarus“, – teigia specialistė.

Nuolat sportuojantiems ji pataria vartoti polivitaminų, kalcio, kalio bei magnio. „Norėdami pasitikrinti, kokie krūviai jums tinka labiausiai ir kokių naudingų medžiagų organizmui trūksta, visuomet kreipkitės į gydytoją arba vaistininką – net vartojant paprastus papildus egzistuoja preparatų suderinamumo pavojus, tad visuomet geriau pasitikrinti su profesionalu, nei padaryti sveikatai kainuosiančią klaidą“, – pažymėjo J. Skinderskienė.