Sveikatos reikalų komitetas ragina apmokėti už viršsutartines sveikatos priežiūros paslaugas
Vakar Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdyje išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos informaciją apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinę situaciją.
Ministerijos atlikta analizė parodė, kad lyginant 2015 m. ir 2016 m. pirmųjų pusmečių duomenis, gydymo įstaigų finansiniai rezultatai pablogėjo. Iš viso 44 proc. įstaigų per 2016 m. pirmąjį pusmetį finansiniai rezultatai buvo neigiami, tačiau nuostoliai nedideli ir bendras visų finansinis rezultatas teigiamas (4,2 mln. eurų). Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys, kad didžiąją sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudų dalį sudaro išlaidos darbo užmokesčiui (65,9 proc.) ir medicinos reikmenims bei paslaugoms (15,5 proc.).
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos pateikti duomenys rodo, kad per 2016 m. pirmąjį pusmetį ir liepos mėnesį daugelis medicinos įstaigų yra viršijusios sutartinius įsipareigojimus. Posėdžio metu buvo akcentuojama, kad būtina atsižvelgti į tai, kad 2016 m. jau du kartus buvo padidinta minimali mėnesinė alga, o gaunančiųminimalų atlyginimą darbuotojų įstaigose yra gana nemažai (svyruoja nuo 10 iki 30 proc.), tuo pat metu brangstant medicininėms technologijoms, kitoms paslaugoms ir prekėms, įstaigos susiduria su dideliais iššūkiais, siekdamos subalansuoti įstaigų finansinę veiklą.
Per 2016 m. pirmąjį pusmetį sveikatos priežiūros įstaigos, esančios Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos narės, suteikė viršsutartinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų maždaug už 7 mln. eurų. Šios išlaidos, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos nuomone, turėtų būti padengtos iš 2016 m. gautų viršplaninių PSDF biudžeto lėšų.
Atsižvelgiant į tai, kad į PSDF biudžetą per šių metų 7 mėnesius buvo surinkta daugiau nei planuota lėšų, posėdžio metu buvo pasiūlyta skirti dalį PSDF biudžeto viršplaninių lėšų viršsutartinėms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Susiję straipsniai
