Sveikatos priežiūros finansavimui ir organizavimui trūksta nuoseklumo

Aukščiausioji audito institucija pirmą kartą atliko sveikatos priežiūros sistemos vertinimą, kurio metu apžvelgė per 9 metus atliktus auditus ir nustatė esmines problemas, kurioms turėtų būti skiriamas dėmesys. Sveikatos priežiūros sistemos vertinimo tikslas – pateikti įžvalgas ir siekiant didesnio pateiktų audito rekomendacijų poveikio, paskatinti suinteresuotas šalis imtis aktyvių veiksmų ir spręsti aktualiausias problemas.

Reklama

Lietuvoje tikėtina gyvenimo trukmė yra šešeriais metais trumpesnė nei statistinio europiečio, mirčių, kurių galima buvo išvengti po kreipimosi į gydymo įstaigą, skaičius Lietuvoje du kartus viršija ES vidurkį. Paradoksalu, tačiau turime 20 proc. daugiau gydytojų, 45 proc. daugiau ligoninių lovų ir gyventojai trečdaliu dažniau lankosi gydymo įstaigose lyginant su ES vidurkiu. Siekiant užtikrinti sveikatos draudimo tvarumą ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, svarbu atsižvelgti į auditorių jau ne kartą teiktas išvadas ir tinkamai įgyvendinti rekomendacijas.

„Atliktas vertinimas parodė, kad valstybė pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą yra prisiėmusi finansinių galimybių neatitinkančius įsipareigojimus – mokėti už 19 grupių draudžiamuosius valstybės lėšomis, skirti asignavimus 4 valstybės funkcijoms vykdyti,– kuriuos, mūsų nuomone, galima būtų peržiūrėti“, – teigia Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Vilma Maslauskienė.

Auditoriai atkreipia dėmesį, kad neįmanoma įvertinti valstybės įsipareigojimų privalomojo sveikatos draudimo fondui, nes valstybė daliai gydymo įstaigų neatlygintinai suteikia turtą, tuo tarpu už 54 proc. apdraustųjų moka 16 proc. mažesnę nei MMA gaunančių asmenų įmoką. Be to, nepakankamai lėšų skiria valstybės funkcijoms vykdyti.

Ankstesnių auditų analizė parodė, kad sveikatos priežiūros paslaugų apimtis ir sudėtis vis dar nėra aiški, kainos – nepagrįstos objektyviomis sąnaudomis, o mažiau kainuojančių ambulatorinių paslaugų plėtra nepakankama.

Auditorių vertinimu neišnaudojamos galimybės gerinti paslaugų kokybę. Neužtikrinamas paslaugų prieinamumas pas gydytojus specialistus, nevykdoma nepageidaujamų įvykių analizė, didesnė dalis brangių prietaisų naudojama mažu intensyvumu, apmokėjimas už paslaugas nesiejamas su gydymo rezultatais.