Sekmadienis, 2024.04.21
Reklama

Sveikatos apsaugos sistema: ar pinigai lemia viską?(3)

Vytautas Valevičius | 2011-11-02 23:38:09

Dažniausiai medikai skundžiasi, kad trūksta pinigų. Tai įrangai, tai medicinos priemonėms, tai vaistams. Vis trūksta ir trūksta. Va, jei būtų daug, tai būtų gerai...

© Fotolia.com

Nors brangi, bet neefektyvi

Pati brangiausia sveikatos apsaugos sistema gyvuoja JAV. Ką tik pasirodė nepriklausomo fondo ataskaita apie jos problemas ir kaitos rezultatus. Daug bylojantis ataskaitos  pavadinimas: „Kodėl ne geriausia? Nacionalinės JAV sveikatos apsaugos sistemos rodiklių 2011 metais pertvarkos rezultatai“ .

JAV per metus skiria iki 8000 dolerių vienam žmogui sveikatos apsaugos sistemoje (1 pav.). Tiek pinigų daugiau neskiria nė viena valstybė. Kanada, Vokietija ar Prancūzija skiria perpus mažiau. Nors ir bendras pagaminamas produktas šiose valstybėse skirtingo dydžio, tačiau ir čia dalis, skiriama sveikatos apsaugos sistemai, yra nepalyginamai didelė. Tiesa, Lietuva gali lygintis su apačioje esamomis šalimis.

Šaltinis: Commonwealth Fund National Scorecard on U.S. Health Care system Performance, 2011. (paspausti ant skaidrės, kad padidėtų)

Tai dideli skaičiai, kurie palieka įspūdį tik specialistams. Mums, paprastiems žmonės, yra daug svarbesnių „detalių“. Atrodytų, jog turint tiek pinigų visiems turėtų visko pakakti. Bet palyginkime 16 pasaulio šalių išvengiamo mirtingumo rodiklius ir iš karto pamatysime, kad JAV visai nėra tarp pačių geriausių. Kokia bebūtų brangi sveikatos apsaugos sistema JAV, jos efektyvumas nėra geras. Anglija ar Australija, skirianti perpus mažiau lėšų nei Valstijos, turi geresnį rezultatą.

2 pav. Šaltinis: Commonwealth Fund National Scorecard on U.S. Health Care system Performance, 2011. (paspausti ant skaidrės, kad padidėtų)

 Ką rodo vidutinė gyvenimo trukmė?

 Vienas iš pagrindinių Pasaulio sveikatos organizacijos rodiklių, kurie geriau iliustruoja siekiamus tikslus, yra numatoma vidutinė gyvenimo trukmė. Tai yra ne kas kita kaip metų skaičius, liekantis gyventi asmenims nuo tam tikro amžiaus, jeigu išliktų esamas mirtingumo lygis.  Pateikiami duomenys liudija, jog JAV yra tik 20 vietoje. Ją lenkia kaimynė Kanada, ilgaamžių šalis – Japonija, taip pat dešimtis Europos valstybių. Duomenys pateikiami žmonių, kuriems dabar yra per 60 metų, išgyvenimo trukmei, jeigu nebus traumos (žūties) ar užkrečiamos (mirtinos) ligos (3 pav.)

3 pav. Šaltinis: Commonwealth Fund National Scorecard on U.S. Health Care system Performance, 2011. (paspausti ant skaidrės, kad padidėtų)

 Palyginkime, 2010 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje siekė 73,5 metų. Tai didžiausias rodiklis Lietuvoje per paskutinius dešimt metų.

Moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ir toliau išlieka didesnė nei vyrų: moterų 78,8 metų, o vyrų – 68 metai. Moterys vidutiniškai gyvena beveik 11 metų ilgiau už vyrus. Mieste gyvenančių moterų (79,5 metų) ir vyrų (69,1 metų) vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo didesnė nei gyvenančiųjų kaime (atitinkamai 77,5 ir 66 metai).

Išvados

Kokios gi peršasi išvados? Pirmoji – pinigų kiekis, skiriamas sveikatos apsaugai, neužtikrina sveikatos paslaugų kokybės automatiškai. Tiek pasitenkinimas sveikatos sistema, tiek tikėtina gyvenimo trukmė bei vaikų mirtingumas labiau priklauso nuo sistemos, jos pranašumų ir trūkumų negu nuo tiesiogiai skiriamų lėšų kiekio.

Antroji išvada: nėra idealios sveikatos apsaugos sistemos struktūros. Visos turi savo trūkumų. Europinių sistemų efektyvumas, t. y. lėšų panaudojimas siekiamiems tikslams,  yra aukštesnis nei JAV. Vadinasi, mokytis būtina iš sistemos pranašumų, o ne iš jos trūkumų. 

Trečioji išvada: nauja sveikatos rūpybos sistema turi būti nukreipta į ateitį, o ne orientuota į senos sistemos trūkumų šalinimą. Kiek begerintum seną daiktą, naujas dažniausiai yra geresnės kokybės.

Dr. Vytautas Valevičius

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistas 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (3)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Sėklidžių vėžys – reta, bet pavojinga jaunų vyrų liga
Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys netgi vadinamas jaunų &nda...
Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą atopinio dermatito ir astmos išsivystymui
Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksnia...
Stresas, kaip iššūkis, kūrybiškumas ir atsipalaidavimas
Šių laikų visuomenę įvairių sričių mokslininkai įvardija kaip streso, nerimo, perdegimo, pervargimo, išsekimo, apimtą de...
Dantų pastos ir jų rūšys: kaip išsirinkti sau tinkamiausią
Ieškant naujos dantų pastos gali susisukti galva, pamačius tokį platų pasirinkimą parduotuvėse. Kiekviena dantų pasta si...
Kompensuojamųjų vaistų rezerviniame sąraše –  nauji vaistai cistinei fibrozei gydyti
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gy...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų