Sveikatos apsaugos sistema: ar pinigai lemia viską?(3)

Dažniausiai medikai skundžiasi, kad trūksta pinigų. Tai įrangai, tai medicinos priemonėms, tai vaistams. Vis trūksta ir trūksta. Va, jei būtų daug, tai būtų gerai...

Reklama

Nors brangi, bet neefektyvi

Pati brangiausia sveikatos apsaugos sistema gyvuoja JAV. Ką tik pasirodė nepriklausomo fondo ataskaita apie jos problemas ir kaitos rezultatus. Daug bylojantis ataskaitos  pavadinimas: „Kodėl ne geriausia? Nacionalinės JAV sveikatos apsaugos sistemos rodiklių 2011 metais pertvarkos rezultatai“ .

JAV per metus skiria iki 8000 dolerių vienam žmogui sveikatos apsaugos sistemoje (1 pav.). Tiek pinigų daugiau neskiria nė viena valstybė. Kanada, Vokietija ar Prancūzija skiria perpus mažiau. Nors ir bendras pagaminamas produktas šiose valstybėse skirtingo dydžio, tačiau ir čia dalis, skiriama sveikatos apsaugos sistemai, yra nepalyginamai didelė. Tiesa, Lietuva gali lygintis su apačioje esamomis šalimis.

Tai dideli skaičiai, kurie palieka įspūdį tik specialistams. Mums, paprastiems žmonės, yra daug svarbesnių „detalių“. Atrodytų, jog turint tiek pinigų visiems turėtų visko pakakti. Bet palyginkime 16 pasaulio šalių išvengiamo mirtingumo rodiklius ir iš karto pamatysime, kad JAV visai nėra tarp pačių geriausių. Kokia bebūtų brangi sveikatos apsaugos sistema JAV, jos efektyvumas nėra geras. Anglija ar Australija, skirianti perpus mažiau lėšų nei Valstijos, turi geresnį rezultatą.

 Ką rodo vidutinė gyvenimo trukmė?

 Vienas iš pagrindinių Pasaulio sveikatos organizacijos rodiklių, kurie geriau iliustruoja siekiamus tikslus, yra numatoma vidutinė gyvenimo trukmė. Tai yra ne kas kita kaip metų skaičius, liekantis gyventi asmenims nuo tam tikro amžiaus, jeigu išliktų esamas mirtingumo lygis.  Pateikiami duomenys liudija, jog JAV yra tik 20 vietoje. Ją lenkia kaimynė Kanada, ilgaamžių šalis – Japonija, taip pat dešimtis Europos valstybių. Duomenys pateikiami žmonių, kuriems dabar yra per 60 metų, išgyvenimo trukmei, jeigu nebus traumos (žūties) ar užkrečiamos (mirtinos) ligos (3 pav.)

 Palyginkime, 2010 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje siekė 73,5 metų. Tai didžiausias rodiklis Lietuvoje per paskutinius dešimt metų.

Moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ir toliau išlieka didesnė nei vyrų: moterų 78,8 metų, o vyrų – 68 metai. Moterys vidutiniškai gyvena beveik 11 metų ilgiau už vyrus. Mieste gyvenančių moterų (79,5 metų) ir vyrų (69,1 metų) vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo didesnė nei gyvenančiųjų kaime (atitinkamai 77,5 ir 66 metai).

Išvados

Kokios gi peršasi išvados? Pirmoji – pinigų kiekis, skiriamas sveikatos apsaugai, neužtikrina sveikatos paslaugų kokybės automatiškai. Tiek pasitenkinimas sveikatos sistema, tiek tikėtina gyvenimo trukmė bei vaikų mirtingumas labiau priklauso nuo sistemos, jos pranašumų ir trūkumų negu nuo tiesiogiai skiriamų lėšų kiekio.

Antroji išvada: nėra idealios sveikatos apsaugos sistemos struktūros. Visos turi savo trūkumų. Europinių sistemų efektyvumas, t. y. lėšų panaudojimas siekiamiems tikslams,  yra aukštesnis nei JAV. Vadinasi, mokytis būtina iš sistemos pranašumų, o ne iš jos trūkumų. 

Trečioji išvada: nauja sveikatos rūpybos sistema turi būti nukreipta į ateitį, o ne orientuota į senos sistemos trūkumų šalinimą. Kiek begerintum seną daiktą, naujas dažniausiai yra geresnės kokybės.

Dr. Vytautas Valevičius

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistas