Po artimojo netekties vilnietis tapo paramediku

Kartais pakanka vieno įvykio, kad žmogaus gyvenimas pasikeistų iš esmės. Taip nutiko ir vilniečiui Jonui Mileriui, kuris po skaudžios artimojo netekties nusprendė tapti paramediku ir mokyti kitus pirmosios pagalbos įgūdžių, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. 

Prieš kelerius metus Jono šeimą sukrėtė tragedija – nelaimingo įvykio metu mirė žmonos brolis.

„Buvo didelis šokas visai šeimai. Ilgai ieškojau būdų, kaip lengviau susitaikyti ir įprasminti šią netektį. Taip ir kilo mintis mokyti žmones suteikti pirmąją pagalbą“, – pasakoja J. Milerius, bendrovės tarptautinių paslaugų verslo vystymo vadovas.

Padėjo įsigyti mokymams reikalingą įrangą

Kad galėtų mokyti kitus pirmosios pagalbos įgūdžių, Jonui reikėjo ir tam tinkamo išsilavinimo – vyras pasirinko tapti paramediku. Pusantrų metų trukusios studijos profesinėje mokykloje apėmė tiek teorines žinias, tiek praktinius įgūdžius, o mokslus teko derinti su darbu. Darbdavio palaikymas leido ne tik sėkmingai baigti studijas, bet ir įsigyti kitų mokymams reikalingų priemonių.

„Pirmosios pagalbos mokymams būtinos praktinės priemonės – gaivinimo manekenai, mokomasis defibriliatorius, kraujavimo stabdymo priemonės ir kita mokomoji medžiaga. Be jų sunku ugdyti realius įgūdžius, nes pirmosios pagalbos negalima išmokti tik teoriškai. Pasinaudojau proga sudalyvauti kasmet bendrovėje vykstančioje kalėdinių laiškų iniciatyvoje, kurios metu darbuotojai gali paprašyti išpildyti įvairius prasmingus norus. Vieni prašo prisidėti prie socialinių iniciatyvų, kiti – padėti spręsti sveikatos problemas, o aš paprašiau pirmosios pagalbos mokymų rinkinio“, – dalijasi J. Milerius.

Bendrovės generalinis direktorius Arūnas Mickevičius sako, kad darbuotojų iniciatyvos, kuriančios vertę visuomenei, įmonėje yra ypač vertinamos.

„Didžiuojamės kolegomis, kurie imasi iniciatyvos ir siekia kurti pokytį ne tik organizacijoje, bet ir už jos ribų. Jono istorija parodo, kaip asmeninė patirtis gali virsti prasminga veikla, padedančia žmonėms įgyti gyvybiškai svarbių įgūdžių. Pas mus kalėdinių laiškų iniciatyva organizuojama nuo 2022 metų, pernai ji sulaukė beveik 460 kolegų laiškų su įvairiais prašymais bei norais“, – sako A. Mickevičius.

Su mokymams skirta įranga J. Milerius planuoja pirmosios pagalbos įgūdžių mokyti ne tik bendrovės darbuotojus, bet ir visus to norinčius.

Žmonės bijo to, ko nežino

Pasak J. Mileriaus, pirmosios pagalbos tema Lietuvoje vis dar apipinta mitais ir baimėmis.

„Ištikus nelaimei daugelis žmonių nedrįsta padėti kitiems – bijo gaivinti, kad nesužalotų, ar kad netinkami veiksmai vėliau jiems užtrauks atsakomybę. Kai kurie tiesiog nenori kištis. Statistika itin negailestinga moterims – jos yra rečiau gaivinamos, nes žmonėms nejauku prie jų liestis“, – pasakoja J. Milerius.

Kita problema – elementarių įgūdžių trūkumas. Nors, pavyzdžiui, kraujavimui stabdyti skirti turniketai automobilių vaistinėlėse yra privalomi ne pirmus metus, retas moka juos teisingai naudoti.

„Žmonės baiminasi ir automatinio išorinio širdies defibriliatoriaus, nors įrenginys labai aiškiai nurodo, ką reikia daryti. Balsinės komandos praneša, kokius veiksmus atlikti, užduoda ritmą, kokiu dažniu gaivinantis asmuo turi daryti krūtinės ląstos paspaudimus. Taip pat praneša, kada patraukti rankas prieš atliekamą elektros šoką. Kalbame apie bazinius dalykus, kuriuos turėtų mokėti kiekvienas žmogus, kad galėtų padėti kitam. O nelaimingas įvykis gali atsitikti bet kur – ir darbe, ir namuose“, – pabrėžia jis.

Pirmosios pagalbos pagrindai Jonui nebuvo visiškai naujiena – dar prieš gimstant sūnui, kuriam šiuo metu jau 14 metų, buvo išklausęs pirmosios pagalbos kursus. Tačiau ir tada vienas įvykis parodė, kad vien teorinių žinių nepakanka.

„Kai sūnui buvo dveji ar treji metukai, jis staiga pradėjo springti. Nors buvau baigęs mokymus, žinojau, ką reikia daryti, tą akimirką tarsi sustingau. Laimei, situaciją suvaldė žmona“, – pasakoja vyras.

Pasak jo, pirmosios pagalbos žinios nėra kaip važiavimas dviračiu, kurio išmoksti vieną kartą visam gyvenimui. Norint tinkamai reaguoti, būtina ne tik tų žinių turėti, bet ir jas nuolat praktikuoti, kad kūnas automatiškai imtųsi veikti. Dėl šios priežasties J. Milerius rekomenduoja pirmosios pagalbos įgūdžius pasikartoti kasmet.