Svarbiau ne tyrimų skaičius, o paciento sveikatai geriausi sprendimai

Šalies gyventojai pas šeimos gydytoją apsilanko daugiau kaip 15 mln. kartų per metus – vienas žmogus vidutiniškai apie 5 kartus. Šių vizitų metu, esant medicininių indikacijų arba profilaktiškai, šeimos gydytojas ar kiti jo komandos nariai gali skirti diagnostinių tyrimų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Kokius tyrimus skirti, gydytojas kiekvienu atveju sprendžia individualiai – diagnozei nustatyti ar patikslinti, ligos eigai stebėti, gydymo veiksmingumui įvertinti ar koreguoti. 

Kokie tyrimai gali būti skiriami

„Tyrimai – neatsiejama diagnostikos dalis, tačiau svarbiausias yra visapusiškas paciento sveikatos būklės įvertinimas ir individualus požiūris į kiekvieną žmogų. Geriausias tyrimas yra tas, kuris paskiriamas laiku ir padeda priimti sprendimą dėl paciento sveikatos. Šeimos gydytojo užduotis – ne atlikti kuo daugiau tyrimų, o parinkti tuos, kurie konkrečiu atveju suteiks daugiausia naudingos informacijos“, – sako šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.

Tyrimai gali būti skiriami profilaktiškai (bendras kraujo tyrimas, gliukozė, šlapimo tyrimas, lipidograma), pagal prevencines programas, kurios skiriasi pagal paciento lytį ir amžių ar indikacijas. Labai svarbu suprasti, kad tyrimai atliekami ne paciento pageidavimu, o tik gydytojo sprendimu.

Šeimos gydytojo skiriamų tyrimų spektras platus ir šiemet galimybių juos atlikti dar padaugėjo. Atliekami bendrieji ir biocheminiai kraujo tyrimai, šlapimo tyrimai, taip pat kai kurie išmatų tyrimai (pvz., koprograma, enterobiozės tyrimas), uždegimo rodiklių ar skydliaukės funkcijos tyrimai. Esant poreikiui gali būti atliekamas ir gliukozės tolerancijos testas, elektrokardiograma.

Prieš planines operacijas ar procedūras gali būti skiriami kraujo krešumo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymo tyrimai. Esant poreikiui taip pat atliekami įvairūs mikrobiologiniai pasėliai, tuberkulino mėginys (vaikams) ar virusinio hepatito B (nėščiosioms) ir C tyrimai (pagal patikros programą), infekcijų diagnostikai skirti testai (pavyzdžiui, gripo, COVID, respiracinio sincitinio viruso, streptokoko A).

Dalį tyrimų gali skirti ir kiti komandos nariai, pavyzdžiui, slaugytojas – laboratorinius tyrimus pagal kompetenciją, akušeris – privalomus tyrimus nėščiosioms.

Lėtinių ligų diagnostika ir stebėsena

Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Dianos Prochorovos, tam tikrus tyrimus šeimos gydytojas skiria konkrečioms būklėms įvertinti ar stebėti. Jie atliekami ne visiems pacientams, o skiriami tik esant konkrečioms ligoms ar įtariant tam tikras būkles.

Pavyzdžiui, cukriniu diabetu sergantiems žmonėms atliekamas glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimas, o antikoaguliantais gydomiems pacientams – kraujo krešumo rodiklio INR stebėsena.

Osteoporoze sergantiems ir kompensuojamą gydymą pradedantiems pacientams gali būti atliekamas vitamino D tyrimas, mažakraujystės diagnostikai ir stebėsenai – vitamino B12, B9 (folio rūgšties) ar geležies atsargų (feritino) tyrimas. Įtariant širdies nepakankamumą, o nuo šių metų pradžios – ir juo sergant, skiriamas natriuretinio peptido tyrimas.

Tyrimai padeda anksčiau nustatyti pokyčius

VLK atstovė paaiškina, kad šeimos gydytojo paskirti tyrimai padeda įvertinti organizmo būklę ir dažnai leidžia priimti sprendimą dėl sveikatos priežiūros be sudėtingų procedūrų. Tyrimų atliekama tiek, kiek reikia paciento sveikatos būklei ir gydymo poveikiui įvertinti bei laiku pradėti arba koreguoti gydymą.

„Neretai tai padeda išvengti ligos paūmėjimo ar hospitalizacijos. Daugeliu atvejų pacientams dėl tyrimų nereikia kreiptis į gydytojus specialistus. Jei reikalingas tyrimas viršija šeimos gydytojo kompetenciją, jis gali išrašyti siuntimą į gydytojo specialisto konsultaciją“, – sako D. Prochorova.

Profilaktinės ir prevencinės patikros

Profilaktiškai tikrindamas paciento sveikatą šeimos gydytojas su savo komanda taip pat atlieka paprastas, bet svarbias patikras: matuoja kraujospūdį, ūgį ir svorį, įvertina regėjimą, klausą, apžiūri odą, gleivines, limfmazgius, burnos ertmę ir pan. Šių patikrų dažnumas priklauso nuo žmogaus amžiaus ir sveikatos būklės, o dalį jų gali atlikti ir slaugytojas.

Kai kurie tyrimai nustatytu dažnumu nemokamai atliekami profilaktiškai tikrinant vaikus, moksleivius ir žmones, kurie profilaktiškai tikrinasi dėl neinfekcinių ligų arba kuriems taikoma ilgalaikė stebėsena po sunkios ligos ar ja sergant.

Apsilankiusiems pas šeimos gydytoją pacientams taip pat gali būti pasiūlyta dalyvauti jiems priklausančiose ligų prevencijos programose. Tuomet atliekami tyrimai, padedantys nustatyti širdies ir kraujagyslių ar onkologinių ligų riziką: mamografija, prostatos specifinio antigeno tyrimas, slapto kraujavimo išmatose testas ar gimdos kaklelio tyrimai.

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirba visa komanda – ne tik šeimos gydytojas, bet ir slaugytojas, akušeris ar gyvensenos medicinos specialistas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, atvejo vadybininkas, administratorius. Komandinis darbas leidžia pacientams greičiau gauti pagalbą, daugiau dėmesio skirti ligų prevencijai ir skatinti sveiką gyvenseną.