Kompensuojamos medicinos paslaugos, kai gyvenate svetur, o atostogaujate Lietuvoje

Vis daugiau lietuvių, gyvenančių užsienyje, vasaros metu sugrįžta į gimtinę atostogų ar aplankyti artimųjų. Valstybinė ligonių kasa primena, kad net ir būdami apdrausti sveikatos draudimu kitoje Europos šalyje, tautiečiai gali gauti kompensuojamas medicinos paslaugas Lietuvoje – svarbu žinoti, kaip tai padaryti ir pasirūpinti reikiamais dokumentais. 

Būtinoji medicinos pagalba su ESDK

Jei dirbate ir gyvenate kitoje Europos Sąjungos valstybėje ar tokiose šalyse kaip Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas, Šveicarija ar Jungtinė Karalystė, esate apdraustas sveikatos draudimu toje šalyje. Tačiau atvykus į Lietuvą, jums gali būti suteikta būtinoji medicinos pagalba, jei turite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) arba laikinai ją pakeičiantį sertifikatą.

„Šią kortelę arba sertifikatą prieš kelionę reikėtų užsisakyti toje šalyje, kurioje žmogus dirba ir yra draustas. Tai daroma per atsakingą įstaigą – ligonių kasas ar socialinio draudimo instituciją. Pateikus Europos sveikatos draudimo kortelę arba sertifikatą bei asmens dokumentą, pacientui gali būti suteikta būtinoji pagalba tose Lietuvos gydymo įstaigose, kurios turi sutartį su ligonių kasa“, – teigia Valstybinės ligonių kasos (VLK) Gyventojų aptarnavimo departamento Vilniaus skyriaus patarėja Justina Izotovė.

Pasak jos, svarbu suprasti, kad būtinoji pagalba reiškia ne visapusišką gydymą, bet tokią pagalbą, kuri būtina tam, kad pacientui ūmiai susirgus ar patyrus traumą nereikėtų grįžti į šalį, kurioje jis apdraustas, anksčiau nei planuota dėl sveikatos būklės.

Be to, ESDK praverčia ir vaistinėse – jei gydytojas išrašo receptą būtinosios pagalbos metu, pateikus kortelę bei tapatybės dokumentą, vaistinėje galima įsigyti kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių. Tokiu atveju tereikia sumokėti paciento priemoką.

VLK duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį kitų Europos šalių apdraustiesiems Lietuvos gydymo įstaigose suteikta daugiau nei 3400 sveikatos priežiūros paslaugų. Daugiausia jų su ESDK Lietuvoje gavo Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Airijoje ir Ispanijoje apdrausti žmonės. Dažniausiai jiems dėl įvairių traumų, pilvo skausmų buvo teikiamos ambulatorinės skubiosios medicinos pagalbos, stebėjimo paslaugos ar atliekami radiologiniai tyrimai.

Planinė sveikatos priežiūra – su dokumentu S2

Jei žmogus, apdraustas sveikatos draudimu kitoje Europos šalyje, negali ten laiku gauti reikalingo gydymo ir nori gydytis Lietuvoje, tuomet reikalingas dokumentas S2. Šis dokumentas išduodamas kompetentingos draudimo šalies įstaigos – pavyzdžiui, sveikatos draudimo tarnybos ar ligonių kasos.

Turėdamas S2 dokumentą, pacientas gali gauti gydymo paslaugas Lietuvos gydymo įstaigose, turinčiose sutartį su ligonių kasa. Kaip ir visiems Lietuvoje gydomiems pacientams, už kai kurias paslaugas tenka susimokėti patiems – pavyzdžiui, už kosmetines procedūras, akupunktūrą, manualinę terapiją ir kitas mokamas paslaugas. Taip pat pacientui gali tekti padengti transportavimo išlaidas ar priemokas.

Planuojant gydymą Lietuvoje su dokumentu S2, reikėtų iš anksto suderinti laiką su gydymo įstaiga. Atvykus būtina pateikti ir asmens tapatybės dokumentą, ir patį S2.

„Pastebime, kad sveikatos priežiūros paslaugomis Lietuvoje su dokumentu S2 ypač dažnai naudojasi Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje apdrausti žmonės. Iš Latvijos į Lietuvą atvykstama kaulų čiulpų transplantacijos paslaugoms gauti ar sveikatos būklės stebėjimui po šios procedūros, o iš Jungtinės Karalystės – nėštumo stebėjimui ar stacionarinėms kelio sąnario artroskopinėms operacijoms“, – sako VLK Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Lina Noreikienė.

Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros galimybės

Dar viena galimybė gauti gydymą Lietuvoje – tarpvalstybinė sveikatos priežiūra. Ji taikoma Europos Sąjungos šalių, Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino gyventojams. Šiuo atveju pacientas sumoka už paslaugas Lietuvoje pats, o vėliau kreipiasi į savo draudimo įstaigą dėl išlaidų kompensavimo.

Kompensavimo tvarka skiriasi priklausomai nuo šalies – kai kuriose reikia iš anksto gauti leidimą, kitur užtenka pateikti dokumentus po paslaugų gavimo. Todėl prieš planuojant gydymą būtina pasidomėti kompensavimo sąlygomis toje šalyje, kurioje esate apdraustas.

Informacijos apie šią tvarką galima gauti savo šalies Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionaliniame kontaktiniame centre.