Balinis ajeras (lot. Acorus calamus) sanskrito kalboje reiškia “Vača“, t. y. kalbantis, suteikiantis savybę aiškia reikšti mintis, stiprinantis protą.
Ajeras kilęs iš Indijos, dabar paplitęs visoje Europoje, Rusijoje, Pietų Sibire, Kinijoje, Indonezijoje, Japonijoje, Australijoje.
Jis naudojamas daugelyje kultūrų tūkstančius metų. Juo išklodavo patalpų grindis, kad būtų puikus kvapas, iš jo gaminami kvepalai.
Kelionės metu šaknies gabaliukus žmonės laikydavo su savimi ir kramtydavo, kad apsisaugotų nuo ligų.
Senovės graikai ir romėnai naudojo ajerą ir medicinos tikslais, ir kaip prieskonį. Ajero lapai buvo ypač populiarūs kaip grietinėlės ir pieno aromatizatorius.
Į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ajerus ažvežė totoriai XII-XIII amžiuje. Buvo manoma, kad ajerų šaknys valo telkinių vandenį ir tokį vandenį galima gerti be rizikos susirgti. Totorių raiteliai su savimi vežiodavo šviežių ajerų šakniastiebių ir mėtydavo į visus vandens telkinius, aptiktus kelyje.
Hipokratas rašė apie ajerų gydomąsias savybes.
Dioskoridas ajerais gydė kepenų, kvėpavimo takų ligas, naudojo kaip šlapimą varančią ir tonizuojančią priemonę.
Plinijus Vyresnysis savo darbuose aprašė ajerą ir vaistus iš jo.
Avicena rekomendavo ajerą kaip kepenis ir skrandį valančią priemonę.
Vakarų Dakotos indėnų kariai kramtydavo ajerų šaknų pastą, ja išsitrindavo veidus nuo susijaudinimo ir baimės, kai susiduria su priešu.
Vaistinei žaliavai yra naudojami ajero šakniastiebiai. Jie kasami vasaros pabaigoje ir rudenį, imant ne daugiau kaip ketvirtadalį šakniastiebių iš tankaus sąžalyno.
Ajeras virtuvėje
Džiovintus ajero šakniastiebius galima naudoti vietoj muskato riešuto, lauro lapų, imbiero ir cinamono.
Smulkintas ar miltelių pavidalu ajeras naudojamas sriuboms, padažams, duonos, blynų tešloms, troškintiems kopūstams, keptoms bulvėms gardinti. Dedamas į obuolių, kriaušių kompotus. Ant ajerų lapų kepama duona arba į duonos tešlą įmaišomi ajero lapų milteliai.
Ajeras Ajurvedoje ir liaudies medicinoje
Ajurveda labai vertina ajerą dėl gebėjimo skaidrinti sąmonę, valyti amą (toksinus), gerinti atmintį. Tai yra geriausia priemonė žalingam alkoholio poveikiui, ypač smegenyse ir kepenyse, neutralizuoti.
Aštraus, kartaus, rišančio skonio ajeras mažina vata ir kapha, didina pita došą.
Jei skauda galvą dėl kapha došos sutrikimo – galima lašinti į kiekvieną nosies šnervę po lašelį stipraus ajero nuoviro.
Ajero šaknis naudojama kaip smegenų ir nervų sistemos atjauninamoji priemonė ir kaip vaistas nuo virškinimo sutrikimų.
Iš ajero gaminami preparatai turi ir raminamąjį poveikį, stimuliuoja, padeda gydyti bronchitą, sinusitą, epilepsiją.
Ajeras - nuostabus tonikas, skatinantis ir normalizuojantis apetitą. Mažomis dozėmis jis mažina skrandžio rūgštingumą, o didesnės dozės didina skrandžio sekretą, todėl rekomenduojamas nervinės anoreksijos gydymo metu. Tačiau jei dozė yra per didelė, ji gali sukelti pykinimą ir vėmimą.
Ajeras vartojamas išoriškai gydyti odos išbėrimams, reumato skausmams, neuralgijai. Kramtomos šaknys mažina dantų skausmą.
Kramtoma ajero šaknis šalina tabako kvapą. Ajurvedoje ajerų preparatai vartojami sergant gastritu, kai sumažėjęs rūgštingumas, esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, inkstų akmenligei, šlapimo pūslės, kepenų, tulžies pūslės uždegimams.
Nuoviru skalaujama burnos ertmė sergant angina, esant gerklės uždegimui, parodontozei, blogam kvapui, plaunami plaukai ar įtrinama galvos oda, kad išnyktų pleiskanos ir sustiprėtų plaukų šaknys. Užpilu galima praplauti pūlingas žaizdas, opas, pragulas. Šakniastiebių nuoviras vartojamas kaip antiseptinė, atsikosėjimą lengvinanti priemonė, sergant plaučių uždegimu. Ruošiamos gydomosios vonios.
Ajerai turi teigiamą įtaką vaikų protiniam vystymuisi.
Galima kramtyti pačias ajerų šaknis, džiovinti ar naudoti ajero šaknies arbatą, sumalti į smulkius miltelius barstymui į patiekalus.
Atminčiai gerinti imame žiupsnelį ajero šaknies miltelių su puse arbatinio šaukštelio medaus kiekvieną rytą ir vakarą.
Ajero šaknys taip pat yra naudojamas Ajurvedos medicinoje nuo bendro peršalimo, sinusų infekcijos, astmos. Milteliai gali būti įkvepiami per nosį. Didelėmis dozėmis ajeras veikia kaip vimdomasis.
Minimali ajero šaknų milteliu dozė gali sugrąžinti žmogų iš komos ar šoko.
Sausuose šakniastiebiuose yra 2 - 4,8 proc. eterinio aliejaus, glikozido akorino, krakmolo, dervų, iki 150 mg askorbino rūgšties,rauginių, mineralinių ir kitų medžiagų, lapuose - eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, krakmolo, iki 500 mg askorbino rūgšties.
Ajerų nuovirui pagaminti imame 10 gramų sausų ajerų (du valgomieji šaukštai) 200 ml vandens. Užpilame verdančiu vandeniu ir įstatę į kitą vandens vonią viriname 15 min. Atvėsiname, nusunkiame. Gauto nuoviro tūrį padidiname iki 200 ml. Geriame po pusę stiklinės 4 kartus per dieną 30 minučių iki valgio.
Sultys gerina regėjimą ir atmintį.
Receptai
Ajerų šakniastiebių uogienė
Džiovintus ajerų šaknų gabalėlius (1 stiklinę) sudėti į 3 litrus verdančio cukraus sirupo (500g cukraus - 2,5 l vandens) 5-10 min. Po to įdedame 3 stiklines šiaudeliais pjaustytų šviežių obuolių ar slyvų. Verdame, kol nuskaidrės obuoliai. Supilstome į stiklainius.
Ajerų lapų uogienė
1 kg ajerų lapų apie 10 cm šalia šakniastiebio supjaustome 3- 4 cm gabalėliais.
Sudedame į verdantį 75 proc. cukraus sirupą (250 ml vandens 750 g cukraus) ir verdame ant silpnos ugnies, kol nuskaidrės.
Cukruoti ajerų šaknų gabalėliai
Į tirštą cukraus sirupą sudėti šviežius 2-3 cm ajerų šaknų gabalėlius, virti 5-10 min. Išėmus išdėlioti ant marlės ir išdžiovinti. Sudėti į stiklainius. Nuostabu su arbata.
Gira su ajeru
Į duonos girą (3 litrus) įpilame ajerų nuoviro (250 ml).
Parengė Žilvinas Užkuraitis