Sustingę ir skausmingi sąnariai? Kaip atpažinti problemą ir sau padėti

Karantinui uždarius mūsų namų duris, tapome gerokai pasyvesni nei anksčiau: mažiau vaikštome, daugiau sėdime prie kompiuterio ar gulinėjame prie televizoriaus ekrano. Toks nejudrumas atsiliepia ne tik mūsų svoriui ar sportinei formai, tačiau ir sąnariams, kurie apie save primena tiek įvairiais skausmais, tiek ir bendru sąstingiu.

Reklama

Apie dažniausiai pasitaikančias sąnarių problemas, jų priežastis ir sprendimo būdus pasakoja „Sporto klinikos“ sporto medicinos gydytoja Miglė Baranauskaitė ir kineziterapeutas Aurimas Tilindis.

Karantino gyvenimo būdas – didžiulis iššūkis sąnariams

Tiek gydytoja M. Baranauskaitė, tiek kineziterapeutas A. Tilindis pastebėjo, kad karantino metu klientų srautas ženkliai išaugo. Sumažėjęs poreikis išeiti iš namų bei apribota prieiga prie įvairių žmonėms įprastų fizinės veiklos formų, yra labai žalinga sąnarių ir juos palaikančių raumenų struktūrų veiklai.

Anot kineziterapeuto, „žmonės daugiausiai kreipiasi dėl klubo sąnario skausmų, stuburo juosmeninės dalies, pečių juostos bei kaklo būklės pablogėjimo – problemų kurios yra kompleksinės ir susijusios su nuolatiniu sėdėjimu“. Sėdimoji padėtis ne tik silpnina ir vargina raumenis, tačiau neigiamai veikia ir sąnarius.

„Kalbant paprastai, nejudrumo sąlygomis pablogėja sąnario kremzlės, kuri yra esminis sąnario apsaugos elementas, mityba. Kadangi kremzlė maisto medžiagas gauna tik judesio metu, kuomet suaktyvėja sąnario skysčio judėjimas, mažiau judant maistinių medžiagų jai ima nebepakakti“ – teigia M. Baranauskaitė.

Stiprūs raumenys – sveiki sąnariai

Abu specialistai vienbalsiai pabrėžia, jog norint atstatyti optimalią sąnarių ir raumenų sąveiką, būtina stengtis kuo daugiau judėti. Dirbantiems sėdimus darbus, profesionalai pataria daryti judesio pertraukas. Jų metu A. Tilindis skatina daryti judesius kurie yra priešingi sėdint ilgai laikomoms pozicijoms – pasvirimui į priekį, pečių suglebimui bei susikūprinimui.

„Savaime suprantama, kad sėdint prie kompiuterio aštuonias ar daugiau valandų, negalime išbūti visiškai tiesiai net jei sėdime ant ergonominių kėdžių, tad turime daryti pertraukas per kurias reikia išsitiesti, atlikti įvarius pasisukimus. Dešiniarankiams reikėtų kuo dažniau pasisukti atgal per dešinį petį, kairiarankiams – per kairįjį“, – skatina kineziterapeutas.

Nusprendus pradėti sportuoti, specialistai pataria nepersistengti. „Svarbiausia pradėti nuo nedidelių krūvių. Jeigu „užsisėdėjote“, neskubėkite išsyk bėgti maratonų. Derinkite kardiotreniruotes (lengvą bėgimą, ėjimą, važiavimą dviračiu), tempimo pratimus ir nesudėtingus jėgos pratimus, kuriuos galite lengvai atlikti namie. Dažniausiai jiems pakaks jūsų kūno svorio arba lengvų svarmenų (jei jų neturite – vandens buteliukų) arba sportinių gumų“, – teigia M. Baranauskaitė.

Kaip nepabloginti situacijos?

Kaip žinoti, ar judame taisyklingai? Kiekvienas esame patyrę sąnarių traškesį, tačiau retai kada kyla mintis, kad jis yra pavojaus signalas. Anot M. Baranauskaitės, traškėjimą gali sukelti daugelis sąnarių struktūrų, tad vienareikšmiškai teigti, jog traškesys signalizuoja rimtą problemą, nereiktų. „Apskritai pastebėti, ar judame taisyklingai būtent sąnario atžvilgiu, nėra paprasta, kadangi atsiradęs skausmas dažniausiai reiškia ne kad netaisyklingai judama dabar, o kad sąnarys jau kurį laiką patiria per didelę apkrova arba kompensuoja silpnų raumenų darbą. Vienintelis būdas būti labiau užtikrintam – pasikonsultuoti su specialistu“, – pasakoja gydytoja.

Anot A. Tilindžio, jeigu sportuojame savarankiškai ir mėgstame daryti „YouTube“ randamas mankštas, labai svarbu kritiškai vertinti ir savo galimybes, ir pratimus, kuriuos renkamės. „Jeigu sportuojame siekdami sumažinti skausmą, pratimų saugumą ir efektyvumą galime vertinti pagal tai ar padarius pratimą skausmas atslūgsta, o tai turėtų atsitikti iš karto. Taip pat, atlikdami skirtingų pratimų seriją, neturėtume stengtis būtinai padaryti juos visus. Jeigu pradėjote sportuoti be skausmų, tačiau vienas iš pratimų juos sukelia – praleiskite jį ir darykite likusius. Klausykite savo kūno.“

Amžius – ne kliūtis

Nors esame įpratę manyti, kad vėlesniame amžiuje reikia tausoti kūną bei saugoti sąnarius, judėti mažiau ir atsargiau, anot M. Baranauskaitės, tai – klaidinga nuostata.

„Rekomendacijos vyresnio amžiaus žmonėms yra lygiai tokios pačios kaip ir jaunesniems. Jeigu asmuo neturi lėtinių sąnarių ligų ir sensta sveikai, rekomenduojamas toks pat kardiopratimų, tempimo ir jėgos pratimų derinimo režimas. Taip pat vyresniame amžiuje itin svarbūs pratimai, lavinantys balansą ir padedantys išvengti kritimų rizikos“, – teigia gydytoja. Jos pastebėjimu, senjorai, bijodami skausmo, apriboja savo judėjimą, nors būtent nejudrumas ir yra viena iš sąnarių skausmo priežasčių.

Ką daryti, kai problema jau yra?

Vis dėlto kartais sąnarių problemų išvengti nepavysta ir tenka kovoti su įvairiais pažeidimais. Anot M. Baranauskaitės, ankstyvąsias sąnarių problemas atskleidžia būtent sąnario funkcijos sutrikimai ir, labiausiai, skausmas.

„Pirmiausia reikia ne susikoncentruoti į tyrimus, o įvertinti savo savijautą. Kartais net jeigu rentgeno nuotrauka rodo ryškią ir pažengusią artrozę, tačiau žmogus jaučiasi gerai ir raumenys pakankamai kompensuoja sąnario sudilimą, jokio specialaus gydymo nereikia. Būtent todėl, netgi kai atsiranda pirmieji skausmai, pirmiausia siekiama palengvinti sąnario apkrovą, pagerinant raumenų būklę“, – pasakoja gydytoja.

Modernūs ankstyvųjų pažeidimų gydymo būdai

Tobulėjant mokslui, sąnarių problemoms spręsti atsiranda vis daugiau metodų, kuriais galima papildyti sportišką režimą. Vienas jų – maisto papildai su kolagenu, gliukozaminu, chondroitinu, biotinu ir kitomis sąnarių veiklai naudingomis medžiagomis, galinčiomis padėti papildyti sąnario skystį elementais, kurie yra naudingi kremzlei ir kuriuos ji pasisavina judesio metu. Taip pat žmonės vis dažniau ryžtasi išbandyti ir naujus pagalbos sąnariams metodus, kaip, pavyzdžiui, autologinių koncentruotų baltymų arba hialurono rūgšties injekcijos.

Autologinių baltymų injekcija – tai modernus sąnario gydymo būdas, kurio metu naudojamas specialiai apdorotas paties paciento kraujas. Ląstelių koncentravimo sistema APS (Autologous Protein Solution) koncentruoja uždegimą slopinančius citokinus ir anabolinius augimo faktorius, esančius ląstelėje, kurie gali ženkliai sumažinti kelio sąnario skausmą ir teigiamai paveikti kremzlės būklę.

Hialurono rūgšties injekcijos papildo sąnario skystį hialurono rūgštimi, kuri apsaugo sąnario kremzlės ląsteles nuo susidėvėjimo ir spartina natūralius sąnario kremzlės regeneracijos procesus, atliekančius esminį vaidmenį užtikrinant optimalią sąnario būklę. Be abejo, prieš išbandant bet kurį sąnarių gydymo būdą, svarbu konsultuotis su gydytoju, kuris patars, kokie metodai tinkamiausi būtent jums ir nurodys geriausią kelią į gyvenimą be sąnarių skausmo.