Maža žaizda – didelė rizika: kuo pavojinga stabligė

Prasidėjus sodo darbų sezonui, didėja smulkių traumų tikimybė, o kartu ir rizika užsikrėsti reta, bet pavojinga liga – stablige. Šios ligos atvejų Lietuvoje vis dar pasitaiko, o pirmasis susirgimas šiemet buvo fiksuotas vasario mėnesį Šakių rajone. 

Specialistės papasakojo, kokiais simptomais pasireiškia ši liga, kiek kartų reikėtų revakcinuotis, kad jaustumėmės saugiai, ir atskleidė, kam užsikrėsti stablige yra pavojingiausia ir kodėl taip dažnai ši liga pasibaigia mirtimi.

Toksinas, kuris sukausto kūną

„Stabligė – sunki bakterinė infekcija, kurią sukelia bakterija Clostridium tetani, patenkanti į organizmą per žaizdas. Ši bakterija išskiria stiprų toksiną, kuris veikia nervų sistemą ir sutrikdo normalius nervinių signalų perdavimo procesus. Todėl atsiranda raumenų spazmai, ypač žandikaulio ir kaklo srityse. Dėl šio toksino raumenys negali atsipalaiduoti ir nuolat susitraukia“, – sako BENU vaistininkė Diana Saltanavičienė.

Pasak vaistininkės, liga pavojinga tuo, kad spazmai gali apimti kvėpavimo raumenis ir sukelti kvėpavimo nepakankamumą. Be to, stiprūs traukuliai gali lemti kaulų lūžius ar kitus sunkius sužalojimus. Negydoma stabligė dažnai baigiasi mirtimi, todėl svarbiausia apsauga yra skiepai ir tinkama žaizdų priežiūra.

Anot medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ infekcinių ligų gydytojos Gabrielės Gaižutytės-Monteleone, toksinas pažeidžia nervų sistemą dar prieš pasireiškiant ligos simptomams.

„Net ir pradėjus gydymą, nervų pažeidimo visiškai atšaukti neįmanoma, nes gydymas neutralizuoja tik laisvąjį toksiną, o ne tą, kuris jau yra prisijungęs prie sinapsių, todėl galima tik stabdyti ligos progresavimą“, – sako gydytoja.

4 stabligės formos: kas joms būdinga?

Išskiriamos 4 stabligės formos: generalizuota, vietinė, galvos ir naujagimių. Tai nulemia ir klinikinius simptomus, kurie paprastai išryškėja per 2–21 dieną. Dažniausia ir sunkiausia, pasak G. Gaižutytės-Monteleone, yra generalizuota forma – jos pradžioje gali pasireikšti užgijusios žaizdos skausmas ar pažeistos galūnės trūkčiojimai. Pagrindiniai ligos požymiai yra trizmas, pasireiškiantis mėšlungišku žandikaulių sukandimu, bei vadinamoji sardoniška šypsena, kai kakta suraukta, antakiai pakelti, akys primerktos, o dantys sukąsti. Taip pat gali pasunkėti kramtymas ir rijimas.

„Ligai progresuojant, atsiranda toniniai ir kloniniai griaučių raumenų spazmai, sprando rigidiškumas, padidėjęs raumenų tonusas, galimi kvėpavimo sutrikimai, įsitempia pilvo raumenys. Vietinės stabligės metu pasireiškia sužeistos galūnės ar vienos kūno vietos raumenų susitraukimai. Galvos stabligė pasireiškia galvinių nervų pažeidimo požymiais, o naujagimių stabligė išsivysto, kai motina nėra skiepyta ir kūdikis negauna pasyviojo imuniteto“, – teigia G. Gaižutytė-Monteleone.

Simptomai, kurių geriau neignoruoti

Pirmieji stabligės simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po užsikrėtimo. Pasak D. Saltanavičienės, ankstyvieji požymiai gali būti nedidelis žandikaulio sustingimas, sunkumas išsižioti ar rijimo sutrikimai.

„Taip pat gali atsirasti kaklo raumenų įtampa, bendras silpnumas ar dirglumas. Kai kuriais atvejais pastebimi skausmingi raumenų spazmai ar trūkčiojimai aplink žaizdos vietą. Svarbu atkreipti dėmesį net į nežymius simptomus, ypač – jei neseniai būta traumos ar žaizdos, kuri galėjo būti užteršta. Liga gali progresuoti labai greitai, todėl ankstyvas reagavimas yra itin svarbus. Pastebėjus šiuos požymius būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją“, – pataria vaistininkė.

G. Gaižutytė-Monteleone priduria, kad skubiai suteikta medicininė pagalba yra labai svarbi, nes gali išgelbėti gyvybę: „Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei žaizda yra labai gili ar purvina, jei įkando gyvūnas ar patyrėte durtinę žaizdą, jei nudegėte, taip pat – jei nežinote savo vakcinacijos nuo stabligės statuso arba skiepijotės prieš daugiau nei 10 metų.“

Anot gydytojos, liga ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų imuninė sistema yra silpnesnė, vakcinacija nuo stabligės dažnai nebūna atnaujinta, be to, esama ir didesnės komplikacijų rizikos dėl gretutinių ligų.

Net ir maža žaizda nėra smulkmena

Pasak D. Saltanavičienės, nors didžiausią riziką kelia užterštos, gilios žaizdos, nudegimai bei pradūrimai, rizikingos yra ir nepakankamai išvalytos ar pavėluotai gydomos žaizdos: „Mažos paviršinės ir švarios žaizdos paprastai yra mažiau pavojingos, tačiau visiškai saugių atvejų nėra. Svarbiausia – tinkamai dezinfekuoti bet kokį sužeidimą ir stebėti galimus simptomus. Jei kyla abejonių, reikėtų kreiptis į gydytoją.“

Susižeidus vaistininkė pataria žaizdą kruopščiai nuplauti tekančiu švariu vandeniu, kad būtų pašalinti nešvarumai ir bakterijos. Jei yra galimybė, galima naudoti švelnų muilą, tačiau svarbu, kad jis nepatektų giliai į žaizdą.

„Tada reikėtų dezinfekuoti antiseptiku ir uždėti sterilų tvarstį ar pleistrą. Tvarstį reikėtų reguliariai keisti, o žaizdą stebėti. Svarbu neliesti žaizdos nešvariomis rankomis ir leisti jai gyti natūraliai. Jei žaizda negyja, gilėja ar atsiranda infekcijos požymių, būtina kreiptis į gydytoją“, – sako D. Saltanavičienė.

Patikimiausia apsauga – skiepai

Suaugusiems nuo stabligės rekomenduojama revakcinuotis kas dešimt metų – laikui bėgant, imunitetas silpnėja ir apsauga nuo ligos gali sumažėti. Paprastai skiriama kombinuota vakcina, apsauganti ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos, o kai kuriais atvejais – ir nuo kokliušo.

Pasak specialisčių, jei žmogus susižeidžia ir žaizda yra užteršta, o nuo paskutinio skiepo praėjo daugiau nei penkeri metai, gali būti rekomenduojama papildoma vakcinos dozė. Taip pat svarbu įsitikinti, kad pirminė vakcinacija vaikystėje buvo atlikta pilnai. Reguliarūs skiepai laikomi patikimiausia apsauga nuo šios pavojingos ligos.