Reta, bet itin pavojinga stabligė: svarbu skiepus atnaujinti

Artėjame prie laikotarpio, kai vis daugiau laiko praleisime lauke – dirbsime soduose, tvarkysimės sodybose ar aktyviai leisime laisvalaikį gamtoje. Kartu didėja ir rizika susižeisti bei užsikrėsti reta, tačiau sunkia liga – stablige. 

Net ir nedidelis sužeidimas, pavyzdžiui, įpjovimas ar įdūrimas užterštu įrankiu, gali sudaryti sąlygas bakterijoms patekti į organizmą, ypač kai pažeidžiama oda.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ragina gyventojus, ypač 25 m. ir vyresnius, iš anksto pasirūpinti skiepais nuo stabligės.

Stabligės atvejai nėra dažni, kasmet jų nustatoma vidutiniškai po 1–2, tačiau liga išlieka pavojinga, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Dažniausiai rizika užsikrėsti kyla vasaros mėnesiais, tačiau Lietuvoje stabligės atvejų užfiksuojama ir šaltuoju metų laiku.

Pernai šalyje neužregistruotas nė vienas atvejis, 2024 m. užregistruoti 3 atvejai, iš jų 1 mirties (asmuo priklausė vyresnių nei 80 m. amžiaus grupei). Kiti du susirgusieji priklausė 25–64 m. amžiaus grupei.

Šiemet vasario mėn. pirmas stabligės atvejis buvo užregistruotas Šakių rajone. Asmuo priklausė vyresnių nei 80 m. asmenų grupei (vakcinacijos statusas ir užsikrėtimo aplinkybės nežinomos).

Skiepus būtina periodiškai atnaujinti

Nuo šios ligos apsaugo skiepai. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių stabligės, kokliušo ir difterijos vakcina vaikai pradedami skiepyti nuo 2 mėn. (vėliau pakartotinai skiepijami 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 m. ir 15–16 m.).

Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus reikia kartoti kas 10 metų. Lietuvoje 25 metų ir vyresni asmenys kas dešimtmetį skiepijami nemokamai. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Atkreipiame dėmesį, kad persirgus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai yra vienintelė apsisaugojimo priemonė. Visiems norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą.

Didesnė rizika susirgti stablige yra asmenims, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo šios ligos, taip pat tiems, kurie buvo skiepyti, bet negavo viso skiepų kurso ir sustiprinamosiomis vakcinos dozėmis nepaskiepytiems asmenims. Vakcinanuo stabligės yra saugi ir efektyvi, ja galima skiepytis bet kokio amžiaus žmonėms, tarp jų nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi.

Pasireiškia raumenų spazmais

Stabligę sukelia per atvirą žaizdą į organizmą patekusios stabligės bakterijų sporos, kurios atsparios karščiui, šalčiui, saulės šviesai ir aplinkoje gali išgyventi keletą metų. Stabligės sporos aptinkamos daugelio žinduolių ir žmonių žarnyne. Per išmatas sporos gali patekti į dirvožemį ir plisti toliau. Patekusios per atvirą žaizdą, jos aktyvuojasi, sukeldamos ligą.

Pirmieji stabligės simptomai pasireiškia trumpalaikiais raumenų trūkčiojimais užkrato patekimo vietoje, kurie gali trukti net kelias savaites. Vėliau liga sukelia įvairaus stiprumo raumenų spazmus. Jie gali būti itin skausmingi ir trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vėliau spazmų priepuoliai tampa dažnesni, ilgesni ir intensyvesni. Negydoma stabligė gali sukelti pavojų gyvybei. Taip pat gali pasireikšti tokios komplikacijos kaip: širdies nepakankamumas, smegenų pažeidimai, plaučių uždegimas, sunkus kvėpavimas, kaulų lūžiai ir kt.