Šalavijas yra oro stichijos augalas, jį globoja Jupiterio planeta. Iš lotynų kalbos kilęs jo pavadinimas „salvia“ reiškia „sveikas“. Hipokratas ir kiti senovės gydytojai teigė, kad šalavijas – šventa žolė. Senovės Egipte ir Romoje moterys, norėdamos pastoti, gerdavo šalavijų sultis. Šiuose augaluose yra ypatingų fitohormonų, sudėtimi panašių į moteriškus lytinius hormonus estrogenus, todėl jie skatina pastojimą.
Druidai teigė, kad šalavijas padeda nuspėti ateitį ir palaikyti ryšį su mirusiųjų pasauliu. Taip pat manoma, kad šalavijas stiprina aiškiaregystės galias, padeda subalansuoti astralinį kūną. Šalavijais smilkoma norint apsisaugoti nuo piktųjų dvasių ar išvaryti jas iš namų.
Šalavijų arbata padeda, jei vargina kosulys, sinusitas. Šalavijai slopina uždegimą, dezinfekuoja, todėl tinka dantenoms, burnos gleivinei gydyti, taip pat bronchitui, skrandžio ir žarnyno ligoms, kepenų (hepatito) ir tulžies pūslės ligoms gydyti, sunkiai gyjančioms žaizdoms, opoms plauti.
Šalavijų preparatai naudojami ir kaip prakaitavimą mažinanti priemonė, todėl tinka moterims menopauzės metu. Prakaitavimą galima sumažinti naudojant šalavijų eterinį aliejų – įlašinant kelis aliejaus lašus į kremą ir ištrinant juo pilvo apačią.
Šalavijai moterims naudingi ir tuo, kad padeda sureguliuoti menstruacijų ciklą, malšina skausmą, padeda įveikti pienligę. Jie tonizuoja širdies darbą, balansuoja nervų sistemą, šalina nemigą, silpnumą, gerina atmintį, padeda atsigauti po ligos, normalizuoja apetitą, virškinimą. Šalavijai padeda ir sergant depresija, jie kelia darbingumą, stiprina fizines ir protines jėgas, nes valo ir stimuliuoja kraujotakos sistemą. Šalavijų aliejus stiprina imuninę sistemą, ypač nespecifines gynybines organizmo funkcijas, padeda atsikratyti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, gydyti bakterines infekcijas ir kt.