Sekmadienis, 2024.05.26
Reklama

Specialistai: ašaros veikia kaip juokas, tik stipriau

Šaltinis: vlmedicina | 2020-11-20 09:58:54

Tamsusis sezonas, daugeliui siejamas su rudenine depresija, jau čia. Negana to, šalyje paskelbtas antrasis karantinas, o kasdien pasiekiame susirgusiųjų COVID-19 infekcija antirekordą. Nenuostabu, kad emocijų perteklių šiomis dienomis daugelis žmonių vis dažniau išlieja verkdami. Verkimas žmogaus organizmui yra netgi naudingesnis nei šypsojimasis, pastebi specialistai.

Verkiantis vaikas
Dianos Jagėlaitės-Čeginskienės nuotr.

„Verksmas – labai stiprus neverbalinis metodas išreikšti susikaupusį jausmų perteklių. Ašaros veikia panašiai kaip juokas, bet kur kas stipriau. Žmogus verkia ir kai liūdi, ir kai džiaugiasi, ir kai kenčia, ir kai bijo, ir kai pavydi, ir kai nerimauja. Ašaros, kaip gamtos duotybė išreikšti emocijas, yra nepakeičiamas būdas“, – sako psichologė Rosita Pipirienė.

Pasak jos, verkimą galima prilyginti jausmui, kuomet iš vidaus išteka tai, ko negalime pasakyti žodžiu, užrašyti dienoraštyje ar išpiešti ant popieriaus lapo, mat tai yra sunkiai apčiuopiama. Dėl šios priežasties su retomis išimtimis ką tik pasaulį išvydęs kūdikis verkia. Juoktis jis pradeda gerokai vėliau – trijų, keturių mėnesių.

Fizinė ašarų nauda organizmui

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Ingos Pociulienės, verkimas turi raminantį poveikį – jis mažina stresą, reguliuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda atsipalaiduoti. Verkimas taip pat pagerina nuotaiką, sumažina skausmą, mat verkiant išsiskiria vadinamieji laimės hormonai oksitocinai ir endorfinai, paverkus atsiranda palengvėjimo jausmas, nusiraminimas.

„Verkimas mažina kraujo spaudimą, retina pulsą, mažina stresą, agresiją, nes su ašaromis iš organizmo pašalinama ir dalis mangano. Jei organizme susikaupia didelis jo kiekis padidėja agresija, dirglumas, lėtinis nuovargis. Taip pat verkiant gerėja regėjimas, nes ašaros apsaugo nuo akies gleivinės išsausėjimo. Negana to, kartu su ašaromis iš organizmo pasišalina ir toksinai – ašarose randamas didelis kiekis streso hormonų. Visi šie procesai sumažina kardiologinių ligų tikimybę“, – sako ji.

I.Pociulienės teigimu, tiek verkimas, tiek šypsojimasis ar juokimasis yra naudingas žmogaus sveikatai. Abiem atvejais į kraują yra išskiriami laimės hormonai, kurie pagerina tiek emocinę, tiek fizinę žmogaus savijautą.

Verkimas – greičiausias būdas išvalyti įtampą

R. Pipirienės nuomone, energetiškai ašaros yra greičiausias būdas kūne išvalyti psichosomatinę įtampą, pavyzdžiui, migreną, kuri kartais vadinama neišlietų ašarų liga. Todėl kai žmogų ištinka migrenos priepuolis, jam net patariama išsiverkti – verkiant sumažėja įtampa galvos zonoje.

„Jei žmogus yra nelinkęs verkti nei vienas, nei su kitais, tai psichosomatinė įtampa kaupiasi. Galima emocinį krūvį išlieti ir kitais būdais, bet verksmas duoda greitą ir giliausią būdą išvalyti esmę, kur netelpa nei į žodžius, nei į vaizdus. Be to, ašaros turi ir suartėjimo motyvą, nes verkti galima tik prie žmogaus, kuriuo pasitikime arba kai jam atsiduodame. Mylintys žmonės, kurie nedrįsta atvirai lieti ašarų, apvagia vienas kitą, nes būtent verkimas parodo tikrą ryšį, artimumą santykyje“, – aiškina psichologė.

Ji sako, kad pačio verkimo metu padažnėja širdies pulsas, tačiau išsiverkus palengvėja dvigubai ar net trigubai. Pats verksmas išvargina kūną, išsekina fiziškai, bet emocine prasme jis visada suteikia palengvėjimą – tai ir yra ašarų unikalumas.

„Verkimas tarsi išvalo žmogaus psichiką, bet išvargina kūną. Kartais kūnui labai gerai nuvargti, kai kamuoja didžiulė įtampa ar stresas, nes po to galime ramiau užmigti“, – įsitikinusi R. Pipirienė.

Bijome verkti, draudžiame tai daryti net vaikams

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė sako, kad stereotipinės nuostatos, jog verkia tik silpni žmonės, po truputį keičiasi, tačiau visuomenei dar sunku jų atsikratyti.

„Labai dažnai net mažiems vaikams, ypač berniukams, vis dar sakoma – neverk, tu didelis. Taip suformuojama nuostata, kad reikia gniaužti ir nerodyti savo emocijų, antraip būsi laikomas silpnu. Visgi yra priešingai. Rodyti savo emocijas, verkti ar džiaugtis yra būtina, kad būtume sveiki tiek fiziškai, tiek emociškai“, – pastebi ji.

R. Pipirienė vaistininkei antrina sakydama, kad manyti, jog verkiantis žmogus yra silpna, būdinga Vakarų visuomenės pasauliui. Anot specialistės, jei verki, esi silpnas ir nereikalingas, o silpnieji iškrenta iš lyderių visuomenės. Jei žmogus apsiverks viešai, jį išstums – išmes iš darbo, sutuoktinis ar sutuoktinė nemylės, jei apsiverks prie vaikų, pastarieji pagalvos, kad jų mama ar tėtis yra nevykę.

„Kad ši nuostata vis dar vyrauja matau savo praktikoje – net vaikai nebegali laisvai ir nevaržomai verkti, kuriems būtina tai daryti, nes jie neturi tiek žodžių, kad galėtų pasakyti, kaip jaučiasi. Neišsiverkus, užgniaužus stiprias emocijas vaikams gali prasidėti nerviniai tikai, naktinis šlapinimasis. Tėvai manęs klausia, kas atsitiko, o aš jų pasiteirauju, kada paskutinį kartą verkė jūsų vaikas – dažnai išgirtu atsakymą „nežinau“. Jei net vaikams neleidžiama verkti, ką jau kalbėti apie suaugusius“, – situaciją komentuoja psichologė.

Anot jos, verkdami žmonės tampa pažeidžiami, o daugelis to labai bijo. Tai yra normalu, mat žmogus privalo turėti gynybinę sistemą. Be to, raudojimas viešose vietose nėra priimtinas, nes jis gali išbalansuoti ir aplinkinius.

„Verkimo metu žmogus parodo tikriausią save. Dėl to kai kurie yra nelinkę verkti net būdami vieni, nes neleidžia sau būti pažeidžiamiems. Kai mes sau tyliai verkdami pripažįstame, kad esame pažeidžiami, tampame kur kas stipresni, nes tik stiprūs žmonės išdrįsta pripažinti savo silpnumą“, – akcentuoja R. Pipirienė.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 3 / 5 (2). Jūs dar nebalsavote
(2)
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų