Slėpti savo metus nebeverta – lazeris atskleis tiesą
Odos raukšlės, sausumas, skaidrumas ir trapumas – pagrindiniai natūraliai senstančios odos požymiai, kuriuos lemia ląstelių degradacija. Nors pažvelgę į veidrodį ir matome bepraeinančios jaunystės ženklus, standartizuoto būdo odos senėjimo laipsniui išmatuoti mokslas iki šiol neturėjo.
Kaip skelbia portalas phys.org, grupė Taivano mokslininkų, naudodamiesi specializuotu mikroskopu, gali „pažvelgti“ į gilesnius odos sluoksnius ir nustatyti tikrąjį amžių parodančius ląstelių dydžio pasikeitimus. Rezultatai skelbiami nemokamame optikų draugijos Optical Society (OSA) žurnale „Biomedical Optics Express“.
Nacionalinio Taiwano universiteto profesorius ir šio universiteto Molekulinės spektroskopijos centro (Molecular Imaging Center) generalinis direktorius Chi-Kuang Sunas, kartu su medicinos tyrėju ir dermatologu Yi-Hua Liao bei jų kolegomis atliko odos tyrimus su 52 asmenimis, kurių amžius svyravo nuo 19 iki 79 metų. Naudodamiesi infraraudonųjų spindulių lazeriu, jie siųsdavo fokusuotus trumpalaikius šviesos impulsus į tiriamųjų dilbio vidinės pusės odos, kuri paprastai būna apsaugota nuo žalingo odai saulės poveikio, vidinius sluoksnius. Spindulys įsiskverbdavo į 0,3 milimetro gylį, t. y. maždaug tą vietą, kur epidermis (viršutinis odos sluoksnis) ribojasi su derma (gilesniu odos sluoksniu).
Tyrėjai naudojo harmonikų mikroskopijos (angl. Harmonic Generation Microscopy – HGM) metodą, kuris anksčiau buvo naudojamas embrionams tyrinėti. Fotonai , sąveikaudami su medžiaga, osciliuoja ir, priklausomai nuo medžiagos struktūros ir jos savybių, vibruoja atitinkamu dažniu, kuris nuo pagrindinio dažnio skiriasi (yra už jį didesnis) sveiką skaičių kartų, t. y. pasižymi tam tikra harmonika. Vaizdų analizės sistema pagal atspindėto spindulio harmonikas labai dideliu tikslumu (raiška) leidžia nustatyti įvairias struktūras. Mokslininkai tyrė antros ir trečios harmonikos fotonus ir pagal gautus matavimo rezultatus sudarė didelės raiškos trimatį (3D) odos audinio žemėlapį, kuris ir atskleidė ląstelių struktūras.
Skanavimas parodė, kad natūralus senėjimas lemia keratinocitais vadinamų bazinių ląstelių, kurios sudaro viršutinio odos sluoksnio pagrindinę dalį, didėjimą. Taip pat sulig amžiumi padidėja ir keratinocitų branduoliai. Tuo metu kito tipo ląstelės, arba granulocitai, panašia elgsena nepasižymi. Taigi, Suno nuomone, abiejų tipų ląstelių dydžių santykis ir jo kitimas laiko atžvilgiu gali būti laikomas tuo rodikliu, kuris parodo tikrąjį natūralųjį odos senėjimo greitį, tuo pačiu ir tikrąjį jos amžių. O pastarąjį lemia genetiniai faktoriai.
„Niekas iki šiol nemėgino iš odos nustatinėti žmogaus amžių. – sako Sunas. – Mūsų sukurtu metodu galima būtų tai padaryti.“
Odos amžiaus rodiklis būtų standartizuotas kiekybinis metodas, leidžiantis įvertinti tikrąjį odos „amžių“ tiek jaunam, tiek senam. Toks rodiklis gydytojams leistų atlikti bendrosios odos būklės stebėseną, tiriant, ar tam tikros populiacijos asmenų oda sensta lėčiau ar greičiau nei tipinis vidurkis. Šis metodas leistų tiek stebėti žmogaus odą jam senstant, tiek ir tikrinti įvairių odos priežiūros priemonių efektyvumą.
Susiję straipsniai
