Šlamutis: gerina kepenų veiklą, atbaido kandis

Baigiantis vasarai sausuose smėlynuose, pievose, šviesiuose pušynuose, pamiškėse, šlaituose  vis dar galima aptikti geltonai žydintį smėlyninį šlamutį (lot. Helichrysum arenarium). Sinonimai: gajukai, katpėdėlės, kačpėdėlis, notažolė, pilkažolės, sausukė, šilkinėlis, šlamukas.

Vaistininkas-žolininkas Marius Lasinskas šį augalą, kaip ir daugelį geltonai žydinčių vaistažolių, rekomenduoja vartoti kepenų veiklai gerinti, tulžies išsiskyrimui skatinti. Jis pataria šlamutį vartoti ne vien profilaktiškai, bet ir jau sergant kepenų ar tulžies ligomis.

Be šių savybių, šlamutis turi ir virškinimą gerinantį, antiseptinį (mikroorganizmus naikinantį) poveikį. Jis dažnai vartojamas siekiant iš tulžies pūslės ir jos latakų pašalinti smėlį ir smulkius akmenėlius. „Saulės auksas“ (iš graikų kalbos išvertus) skatina šlapimo išsiskyrimą, slopina spazmus, uždegimus, skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, o tai gerina maisto medžiagų pasisavinimą.

Liaudies medicinoje šlamutis dar vartojamas kirmėlėms varyti, nuo geltligės, gastrito, skrandžio ir žarnyno ligų, plaučių tuberkuliozės.

Džiovintos šlamučių puokštės dedamos į drabužių spintą nuo kandžių, o audinius šlamučių žolė nudažo geltonai.

Vis dėlto gydantis rimtus sveikatos sutrikimus, ypač jei susiaurėję tulžies pūslės latakai ar yra inkstų akmenligė, M. Lasinskas rekomenduoja pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Dažniausiai šlamutis vartojamas mišiniuose su kitais augalais. Ypač didelį poveikį jis turi sumaišytas su margainio lapais.

„Tiktų kartu vartoti ir margainio sėklas, bet jas ruošti atskirai: sumalti ir profilaktikos tikslu gerti po šaukštelį kasdien užsigeriant šlamučio arbata arba miltelius įmaišyti į šią arbatą“, - pasakoja M. Lasinskas.

Beje, smėlyninis šlamutis įtrauktas į „Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą“. Rinkti ir prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą. Todėl nerinkime šlamučių gamtoje, bet galime užsiauginti savo sode ar kaime.