Pirmadienis, 2024.03.04
Reklama

Skydliaukė jautri tarsi drugelio sparnai: kas ją gali paveikti?

Šaltinis: vlmedicina | 2024-02-08 11:14:34

Žiemą viso organizmo darbą reguliuojanti mažytė skydliaukė patiria didžiulį krūvį, todėl jos veikla gali sutrikti. Vis dėlto daugybei žmonių įsibėgėjanti liga gali būti diagnozuota neteisingai, jeigu nebus atidžiai įvertintas ir metų laiko poveikis.

Gydytojas Svajūnas Barakauskas
Gydytojas Svajūnas Barakauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Manote, kad blogai veikianti skydliaukė būtinai turi skaudėti ar padidėti? Labai klystate. Kaklo priekyje esanti drugelio formos liauka gamina į kraują išsiskiriančius gyvybiškai svarbius hormonus. Jų gamybos sutrikimai iš pradžių sunkiai pastebimi, o vėliau išryškėję neretai supainiojami su kitų ligų simptomais.

Tai irgi nestebina – nuo skydliaukės hormonų priklauso širdies, smegenų, kepenų, inkstų, lytinių ir kitų svarbių organų veikla, nėštumo eiga. Kai sutrinka šios mažytės liaukos veikla gali kamuoti nerimas ar užklupti depresija, apimti šalčio baimė, keistis svoris, permušti širdį, slopti seksualumas, vysti grožis ar kt.

Skydliaukė yra labai jautri įvairiems veiksniams. Jos hormonų gamybos sutrikimą gali lemti lėtinis stresas, autoimuninės reakcijos, infekcijos, jodo stygius ar perteklius, padidėjusi radiacija, paveldimumas, įtemptas darbas, oro tarša ar dalis buityje esančių cheminių medžiagų. Šį kartą – apie tai, kaip ją paveikia žiema.

Ką parodo hormonų tyrimas

„Pirmiausia prisiminkime, kad palaikant normalią skydliaukės veiklą pagrindinį vaidmenį vaidina hipofizės gaminamas hormonas tirotropinas (TTH). Jis stimuliuoja šią liauką, kuri išskiria pagrindinius hormonus – tiroksiną ir trijodtironiną, reguliuojančius organizmo medžiagų apykaitą.

Kai skydliaukė hormonų gamina per mažai, susergame hipotiroze, o kai per daug – hipertireoze. Šiuos rodiklius parodo tik kraujo tyrimas“, – pranešime žiniasklaidai aiškina medicininių tyrimų laboratorijų „Medicina practica“ tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

Sergant hipertiroze jaučiami dirglumas, energijos antplūdžiai, jautrumas karščiui, padidėjęs prakaitavimas, nuovargis, širdies permušimai, svorio kritimas, viduriavimas, miego sutrikimas ir kt.

Hipotirozės požymiai: bendras silpnumas, mieguistumas, depresija, šalčio jausmas, didėja svoris, sausėja oda, slenka plaukai, lūžinėja nagai, užkietėja viduriai, sutrinka menstruacijos, silpsta lytinis potraukis ir kt.

„Kai tyrimas rodo padidėjusį tirotropino kiekį, o laisvojo tiroksino (LT4) ir laisvojo trijodtironino (LT3) koncentracija yra normali, gali būti diagnozuota subklinikinė hipotirozė. Ja sergantis žmogus gali jausti hipotirozei būdingus požymius, bet jie būna neryškūs ar iš viso nejaučiami. Tokių pacientų yra daug. Vis tik mokslininkų atlikti tyrimai įspėja, kad nereikia skubėti iš karto skirti vaistus, jeigu pastebimi blogi tirotropino rodikliai, nes būtina įvertinti ir į sezoninius skydliaukės funkcijos pokyčius“, – pasakoja S.Barakauskas.

Tirotropino kiekis žiemą – didesnis

„Journal of the Endocrine Society“ portale užpernai paskelbtas Japonijos Gunma universiteto ir Hidakos ligoninės specialistų tyrimas, kuris dar kartą leidžia manyti, kad tirotropino kiekis labai skiriasi metų laikais – gyvenantiems šiauriniame pusrutulyje žmonėms jis būna aukštas žiemą ir žemas vasarą. Vidutinė tirotropino koncentracija, tyrimo duomenimis, buvo didžiausia sausį (1,61 mIU/l), o žemiausia – gegužę (1,16 mIU/l).

Nustatyta, kad laisvojo trijodtironino lygis yra žymiai didesnis vasarą, o mažesnis – žiemą. Laisvojo tiroksino kiekis buvo pastovesnis ištisus metus.

Mokslininkai tokius rezultatus gavo ištyrę 7000 sveikų japonų duomenis. Jie peržiūrėjo ir per pastaruosius du dešimtmečius paskelbtas ataskaitas.

Prielaidas, kad tirotropinio hormono kiekis priklauso nuo metų laiko, leidžia daryti ankstesni kitų mokslininkų darbai. Štai 2021 m. žurnale „Frontiers in Endocrinology“ kinų tyrėjai nurodė, kad subklinikinės hipotirozės paplitimas yra didesnis žiemą nei vasarą. Tyrimą atliko Kinijos medicinos universiteto, Guangdongo medicinos mokslų akademijos, Guangdongo provincijos liaudies ligoninės, Pietų medicinos universiteto specialistai, įvertinę 2012–2018 m. surinktus apie 50 tūkst. 20–49 metų moterų sveikatos duomenis.

O 2013– 2016 m. Pekino sąjungos medicinos koledžo ligoninėje buvo renkama per 300 tūkst. pacientų informacija. Į galutinę analizę buvo įtraukti per 200 tūkst. pacientų duomenys. Taip pat nustatyta, kad tirotropino didžiausias rodiklis yra žiemą, o žemiausias – vasarą.

Per dažnai skuba skirti vaistus?

Pasak „Medicina practica“ laboratorijos vadovo, buvo atlikta ir daugiau tai patvirtinančių tyrimų: „Todėl specialistai daro prielaidą, kad gydytojai per dažnai skiria levotiroksiną sveikiems žmonėms, o tai gali padaryti žalos. Siūloma neskubėti vartoti vaistus, o po 2-3 mėnesių – vėl išsitirti.“

Be to, gydytojai siūlo įvertinti gaunamo jodo kiekį – jo stygius irgi gali turėti įtakos tirotropino rodikliui. Kaip žinoma, Lietuvoje prasta jodo vartojimo situacija.

S.Barakauskas priminė, kad sveiko žmogaus tirotropino rodiklio normos ribos nėščiosioms, vaikams ir vyresniems asmenims skirtingos.

Daug kas dar mano, kad skydliaukės hormonų gamybos sutrikimai yra tik vidutinio mažiaus moterų problema. Tačiau specialistai tai paneigia. „Su skydliaukės problemomis gali susidurti įvairaus amžiaus žmonės. Per vėlai diagnozavus skydliaukės veiklos sutrikimus gali tekti gydyti ne vieną itin svarbų organą“, – įspėjo specialistas.

Rekomenduojama profilaktiškai išsitirti visiems, vyresniems nei 35 metų, žmonėms ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Vis dėlto šis patarimas galioja ne visiems. Verta būti atidesniems ir išsitirti kone kasmet, jei ilgai kamuoja lėtinis stresas, įtemptai dirbama, persirgta kai kuriomis infekcijomis, pavyzdžiui, sunkia COVID-19 forma ir kt.

Didesnėje rizikos zonoje yra sergantieji diabetu, širdies ir kraujagyslių, psichinėmis ligomis. Jeigu šeimoje yra sergančiųjų skydliaukės ligomis, išsitirti turėtų visi jos nariai.

„Skydliaukės hormonų tyrimai svarbūs ne tik profilaktiškai. Jie padeda stebėti ir ligos eigą. Taip pat svarbu atlikti antikūnų prieš skydliaukės audinį (ATPO) tyrimą. Antikūnų suradimas lemia gydymo taktikos ar prevencijos priemonių parinkimą, skydliaukės veiklos stebėjimo dažnumą“, – kalbėjo S.Barakauskas.‍

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

 

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 2 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kruopas kabinkite šaukštais: dietologė papasakojo apie jo naudas
Kai pabosta gaminti vis tuos pačius patiekalus dienos pusryčiams, pietums ir vakarienei, metas prisiminti pigų, bet svei...
Kaip su vaikais kalbėti apie lytiškumą ir lytiniu keliu plintančias ligas
Tėvai paprastai moko vaikus rūpintis savo sveikata, tačiau apie lytinę sveikatą su atžalomis kalbasi ne visi. Dažnai šio...
Erkinio encefalito grėsmė atsiranda vos atšilus orams
Apie vieną iš sunkiausių virusinių infekcinių ligų – erkinį encefalitą – visuomenėje kalbama dažnai ir daug,...
Paveldima retinopatija: genetinei ligai ieškoma vis pažangesnių diagnostikos ir gydymo būdų
Paveldima retinopatija – kelių šimtų ligų grupė, priskiriama retoms ligoms. Šiuo metu žinoma apie 250 su paveldimo...
Klaipėdos universiteto ligoninė plečia krūties vėžio diagnostikos galimybes
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradeda vykdyti krūties vėžio prevencinę programą. Pasak medikų, tai reikšmingas ž...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų