Skiriami milijonai, tačiau sistema neveikia

Ankstyvoji diagnostika gelbsti gyvybes. Lietuvoje jau du dešimtmečius veikia ankstyvosios vėžio patikros programos, tačiau šiandien gydytojai ir visuomenininkai pagrįstai klausia: ar jos iš tiesų skirtos žmonėms, ar tik ataskaitoms? Nors šioms programoms skiriamos nemažos lėšos, mirtingumo nuo vėžio rodikliai išlieka nepateisinamai aukšti, o pasitikrinti ateina vos pusė tų, kurie turėtų. 

Apie tai spaudos konferencijoje „Ar sprendimai vėluoja“ kalbėjo specialistai.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė teigia, jog, nepaisant to, kad valstybė skiria dideles lėšas prevencinėms programoms, kurios jau veikia apie du dešimtmečius, pagal jas pasitikrina vos pusę tų, kurie turėtų. Pavyzdžiui, krūties vėžys didelei daliai moterų nustatomas III–IV stadijos. Pasidomėjus paaiškėja, kad šios moterys nė karto gyvenime nėra gavusios kvietimo pasitikrinti.

„Vadinasi, esama tvarka neveikia“, – tvirtina pacientų atstovė.

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento vyresnioji patarėja Agnė Liubeckienė teigia, kad dėl gimdos kaklelio vėžio pagal programą pasitikrina vos 44 proc. moterų, kurios turi pasitikrinti, krūties vėžio – 48 proc., storosios žarnos – 46 proc. Tam, kad būtų galima objektyviai vertinti efektyvumą, reikia, kad pasitikrintų ne mažiau nei 70 proc. ES Taryba iškėlė naują siekį – turi būti pasiūlyta pasitikrinti ne mažiau kaip 90 proc. tikslinės grupės žmonių. Dėl to buvo iniciuotas projektas, kurio tikslas – efektyvinti pacientų kvietimą pasitikrinti pagal tris programas.

2024 m. viešai paskelbta, kad iki 2025 m. pabaigos Lietuvoje bus įdiegtas centralizuotas vėžio prevencinių programų modelis, tačiau iki šiol jis nepradėjo veikti. Pasak A. Liubeckienės, patikros sistemos analizė parodė, kad šios tvarkos diegimas yra daug sudėtingesnis nei tikėtasi.

2024 m. pradžioje startavo centralizuotų kvietimų pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio programa, liepos mėnesį – krūties vėžio, o lapkritį – storosios žarnos vėžio. Projektas bandomasis, todėl centralizuotai imti kviesti pasitikrinti ne visos Lietuvos, o tik numatytų teritorijų žmonės. Koordinaciniai centrai išsiuntė per 95 tūkst. kvietimų pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir per 105 tūkst. – dėl krūties vėžio.

Po metų, 2025-ųjų rugpjūčio pabaigoje, buvo parengta projekto veiklų analizė, kuri parodė, kad siunčiant centralizuotus kvietimus dėl gimdos kaklelio ir krūties vėžio pasitikrino 5 procentais daugiau moterų, nei tikrindavosi anksčiau.

„Tai labai daug“, – tvirtina specialistė.

Visai kita situacija su storosios žarnos vėžio patikra. Manyta, kad pacientams bus patogiau testus gauti namo paštu ir patiems išsiųsti tyrimo medžiagą. Deja, tokios prielaidos nepasiteisino – atsiliepė tik 26,6 proc. turinčių pasitikrinti žmonių.

„Supratome, kad modelis neveikia, todėl tolesnė veikla buvo sustabdyta“, – tvirtina A. Liubeckienė.

Todėl Sveikatos apsaugos ministerija šiais metais suplanavo visų pirma užtikrinti kvietimų automatizavimą. Prie IT įrankio turės prisijungti visos įstaigos. Priklausomai nuo to bus pradėta centralizuotai siųsti kvietimus pacientams. Tada paaiškės maksimalus bandomosios programos efektyvumas. Informacinių technologijų paslaugas projektui teikia VĮ Registrų centras.

Numatyta projekto trukmė – iki 2027 m. vasario 28 d. Paskui bus išanalizuoti gauti duomenys ir sprendžiama, ar tikslinga tokią veiklą tęsti.

Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas prof. Audrius Dulskas įsitikinęs: kad pakeistume situaciją, turime keisti švietimo sistemą ir jau mokyklose vaikams diegti mintis apie sveiką gyvenimo būdą ir būtinybę profilaktiškai tikrintis.

Kad, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžio profilaktinės patikros programa veiktų efektyviai ir mažėtų mirtingumas, turi pasitikrinti daugiau kaip 70 proc. tikslinės grupės žmonių. Pas mus pasitikrina tik apie 50 proc. Dar daugiau: net ir jeigu pirminis tyrimas teigiamas ir tai rodo, kad gali būti liga, kolonoskopiją atlieka tik pusė žmonių.

Anot profesoriaus, galbūt daugelis bijo, kad jiems nustatys vėžį, arba niekuo nesiskundžia. Svarbu ir tai, kad ši liga nėra estetiška, patikra menkai reklamuojama.

Anksti nustatyti storosios žarnos vėžį ypač svarbu – esant I stadijai 10 metų išgyvena per 90 proc. pacientų, IV – tik 10–12 proc.

„Žmonės turi tai suprasti“, – teigia prof. A. Dulskas ir priduria: „Į patikrą investuotas 1 euras sutaupo 1000 eurų gydymui.“

Jis tvirtina, kad nuo patologijos pradžios iki ligos praeina 5–10 metų, vadinasi, patologija prasideda ankstyvame amžiuje. Tad pradėti tikrinti penkiasdešimtmečius jau vėlu. JAV, Jungtinėje Karalystėje profilaktiškai tikrinti žmonės pradedami nuo 45 metų. ES Komisija jau svarsto, ar to nepadarius visos ES mastu. Tačiau pas mus programos plėtrą riboja resursai – finansiniai ir žmogiškieji. Dabar endoskopinės patikros ligoniai laukia apie pusę metų.

Specialistai pabandė išplėsti plaučių vėžio ankstyvosios patikros programą – net buvo įvykdytas bandomasis projektas. Jo rezultatai buvo stulbinami.

„Gavome galutinius duomenis, kurie parodė, kad Lietuvoje, kitaip nei kitos šalyse, projekte sutiko dalyvauti net 76 proc. pakviestų žmonių, 91 proc. iš jų atėjo pasitikrinti. Tai bemaž 1000 žmonių. Buvo rasta net 14 įtartinų židinių, iš jų 8 žmonės nerūkė. Vadinasi, dėl plaučių vėžio būtina tikrinti ir nerūkančius žmones“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.

Jis teigia, kad 18 tiriamųjų buvo nustatyta kliniškai reikšminga liga, apie kurią pacientai neįtarė. Padarę tam tikrus pokyčius, šie žmonės arba pasveiks, arba išvengs ligos progresavimo ir ankstyvos mirties.

Olandijos Groningeno universiteto mokslininkai, kurie specializuojasi atlikti ekonominius modelius, pagal lietuvių pateiktus duomenis apskaičiavo, kad, įdiegusi plaučių vėžio ankstyvą patikrą, vien per pirmus per penkerius metus Lietuva sutaupytų 25 mln. eurų, nes nereikėtų žmonių gydyti.

„Ir būtų išsaugota 310 gyvybių, – tvirtina prof. E. Danila. – Liūdna, kad sveikatos apsaugos vadovai neturi ryžto skirti lėšų pradėti projektą.“

N. Čiakienė sako, kad programos įdiegimą stabdo diskusijos, ar tikrai reikia tirti ir nerūkančius žmones, nes daugelyje šalių tiriami tik tie, kurie ilgai rūko. Taip pat abejojama, ar dėl to nenukentės kitos sritys, nes ši patikra pareikalaus didelio gydytojų radiologų įsitraukimo. O prof. E. Danila teigia, kad artimiausioje ateityje didžioji dauguma sergančiųjų bus nerūkantys, taigi, būtina tirti ir nerūkančius žmones.

Tai, kad labai trūksta reklamos, pastebi ir Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas. Krūties vėžiu serga vis daugiau jaunesnių ir vyresnių moterų. Pernai nemokamai pasitikrinti pagal Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą turėjo galimybę 5-eriais metais jaunesnės ir 5-eriais vyresnės nei anksčiau – 45–74 metų. Nepaisant medikų ir visuomenininkų pastangų, tiek moterų, kiek buvo tikėtasi, pernai pasitikrinti neatėjo.

„Vėžio prevencinė veikla turi tapti šalies prioritetu“, – įsitikinęs klinikos vadovas.

Tačiau yra ir džiuginančių žinių: naujausių gydymo technologijų atėjimas į Lietuvą galų gale išjudino įstrigusį pacientų gydymą. Ėmėme po truputį pasivyti kitas šalis. Vis dėlto, anot A. Česo, mums dar labai daug ko trūksta. Todėl specialistai organizuoja komisiją, kuri padėtų atrinkti rezerviniame sąraše esančius vaistus, kurių niekuo negalima pakeisti ir perkelti juos į pirmąsias pozicijas tam, kad, atsiradus lėšų, jie būtų kuo skubiau pradėti kompensuoti.

Klinikos vadovas mato dar vieną galimybę – vaistai labai brangūs, o mes neturime pinigų, todėl turėtų atsirasti tvarka, pagal kurią, pasibaigus vaisto patentui ir jį pradėjus gaminti generikams, būtų perkamas pigesnis variantas, o už sutaupytas lėšas įsigyjami nauji vaistai.