Net daugiau nei pusę išmetamo maisto iššvaistome patys savo namų virtuvėje

Mūsų planetoje mažėja išteklių, tačiau populiacija vis dar auga sparčiu tempu. Jungtinių tautų organizacijos skaičiavimais, jei 2050 m. pasaulio žmonių populiacija sieks 9,8 mlrd. gyventojų, gamtinių išteklių palaikyti dabartiniam gyvenimo būdui reiks tiek, kiek turėtų trys mūsų planetos. Tvarus gyvenimo būdas tampa vis madingesnis, tačiau netinkami pasirinkimai, planavimo stoka ir išteklių netausojimas toliau smarkiai prisideda prie išteklių švaistymo. Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos duomenimis, vien kas metus iš viso pagaminamo maisto pasaulyje trečdalis yra išmetama – tai yra daugiau nei 1,3 mlrd. tonos maisto.

Kad geriau suvoktume, jog kasdien priimami gyvenimo būdo sprendimai, susiję su mityba ir vartojimu, turi didelę reikšmę mažinant ekologinį pėdsaką, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau” pranešime žiniasklaidai supažindina su maisto pramonės įtaka aplinkos sveikatai ir primena tvaraus gyvenimo įpročius, kuriuos galite ugdyti jau šiandien.

Žinodami, kaip mažinti maisto švaistymą, galime sutaupyti apie 200 eurų per metus

Kad geriau suprastumėte pasaulyje išmetamo maisto kiekius, įsivaizduokite, jog jei išsaugotume išmetamą maistą, galėtume pamaitinti visus 800 mln. badaujančių žmonų ir dar daugiau – iš viso net 3 mlrd.

Daugiausia maisto (daugiau nei pusę, 53 proc.) iššvaistome mes patys – vartotojai savo namų virtuvėse. Kur kas mažiau maisto prarandama jį auginant (11 proc.), perdirbant (19 proc.) ir parduodant (17 proc.). Negana to, išmesdami maisto produktus išmetame ir savo pinigus. Lietuvoje skaičiuojama, kad vienos šeimos išmetamo maisto vertė per metus yra apie 200 eurų.

„Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialistė Ernesta Jakučionė pastebi, kad maisto perkame tiesiog per daug, nespėjame viso suvalgyti, jis sugenda, pasibaigia galiojimo terminas. E. Jakučionė pateikia išeičių: „Maisto švaistymą būtų galima sumažinti atsakingiau planuojant apsipirkimus, sudarant savaitės patiekalų meniu, kritiškiau vertinant akcijas. Taip pat gali padėti reguliarus šaldytuvo ir spintelių auditas, produktų likučių panaudojimas patiekalams, šaldymas, kompostavimas ir maisto atliekų rūšiavimas.“

Be to, išmetamam maistui auginti sunaudojama beveik trečdalis dirbamos žemės, eikvojami žemės, vandens, energijos ištekliai ir darbo jėga. Į sąvartynus išmestos maisto atliekos pūdamos išskiria metano dujas, kurios sukelia šiltnamio efektą. Dėl to kyla gaisrų, tirpsta ledynai.

Kasdienės mitybos produktai lemia tiesioginę planetos taršą ir išteklių eikvojimą

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maisto pramonė sudaro nuo 20 iki 30 proc. visame pasaulyje išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir sunaudoja iki dviejų trečdalių viso suvartojamo geriamojo vandens. Pavyzdžiui, vienam kiaušiniui pagaminti reikia net beveik 200 litrų vandens, o kilogramui jautienos – daugiau nei 15 tūkstančių litrų vandens.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, būtent gyvulininkystės sektorius atsakingas už 14,5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

„Vilnius sveikiau“ specialistas Matas Budriūnas teigia: „Atsakingai formuodami savo mitybos įpročius, dažniau rinkdamiesi augalinės kilmės maistą, suvartodami mažiau mėsos, galime sumažinti intensyvų gyvulininkystės ūkio išteklių poreikį ir reguliuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.“

M. Budriūno teigimu, kitas svarbus maisto pramonės taršos šaltinis yra jo transportavimas dideliais, net tarpžemyniniais atstumais naudojant iškastinį kurą, kuris didina anglies pėdsaką mūsų planetoje. Europos Komisijos atlikta aplinkos politikos formavimo analizė parodė, kad transportas sudaro 19 proc. visų maisto pramonės sektoriaus išmetamų teršalų.

Pasirinkdami vietinius ir ekologiškus produktus, skatindami smulkių ūkių veiklą prisidėsime prie maisto gamybos sektoriaus įtakos aplinkai mažinimo.

Per metus kiekvienas vidutiniškai išmetame 4,8 tonos atliekų

Nors pakuotė yra būtina maistui transportuoti, laikyti ir paskirstyti, vis dėlto per didelė arba perteklinė pakuotė gali turėti žalingą poveikį mūsų ekosistemoms. Pakuotėms pagaminti reikalingi ištekliai ir energija. Pati gamybos pramonė į aplinką išskiria orui kenksmingas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, o netinkamai rūšiuojamos pakuotės gali užteršti dirvą ir vandenį.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, kiekvienas europietis per metus vidutiniškai išmeta 4,8 tonos atliekų, iš kurių perdirbama 39 proc. Europos aplinkos agentūros 2020 m. duomenimis, Lietuvoje perdirbama 45,2 proc. komunalinių atliekų, tačiau dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos direktyvos tikslo iki 2025 m. padidinti šį skaičių iki 55 proc.

Naujas maisto atliekų rūšiavimo būdas – oranžiniai maišeliai

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Vilniaus miesto gyventojai turi atskirai rūšiuoti maisto atliekas.

Vilniaus miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė apžvelgia rūšiavimo mastą sostinėje: „Mūsų skaičiavimais, pagal išdalintų maisto atliekų surinkimui skirtų priemonių skaičių maisto atliekas rūšiuoja daugiau nei 60 proc. sostinės gyventojų, kurie turi rūšiavimui skirtų priemonių. Tai rodo, kad vilniečiai supranta atliekų rūšiavimo svarbą, ir tikimės, kad rūšiuojančiųjų tik daugės.“

Tvirtai užrištus specialius oranžinės spalvos maišelius reikia mesti į komunalinių atliekų konteinerius. Į juos galima mesti: vartoti netinkamus maisto produktus (būtinai išpakuotus), žieves, lupenas, graužtukus, arbatos ir kavos tirščius bei pakelius, kambarinius augalus, virtuvėje panaudotus popierinius rankšluosčius, netinkamus vartoti maisto papildus ir kitas organinės kilmės maisto atliekas.