Svaras: maistas per brangus būti atlieka

Muzikantą ir socialinį aktyvistą Gabrielių Liaudanską-Svarą šįryt miesto centre buvo galima pamatyti šalia šiukšlių konteinerių.

Gatvės meną propaguojančio hip-hopo atlikėjo rankose – purškiamų dažų flakonas. Keletas rankos mostų ir ant šiukšliadėžės atsiranda užrašas – „maistas per brangus būti atlieka“.

Taip garsus muzikos atlikėjas ir labdaros fondas „Maisto bankas“ nusprendė atkreipti visuomenės dėmesį į maisto švaistymo problemą.

Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto atliekų – taip skelbia Europos Komisijos užsakymu atlikta lyginamoji ES šalių narių studija. Vidutiniškai vienas šalies gyventojas per metus išmeta 171 kg maisto.

Tokia negailestinga statistika ne kartą skambėjo vakar vykusioje konferencijoje „Atliekantis maistas: išmesti negalima atiduoti labdarai. Šveicarijos ir Lietuvos patirtis“.

Joje dalyvavę maisto pramonės ir prekybos įmonių specialistai, valdžios ir nevyriausybinių organizacijų atstovai ieškojo būdų susitarti dėl bendros kovos su maisto švaistymu strategijos.

„Trys dalykai būtini sėkmingai kovai su maisto švaistymu“, - akcentavo Šveicarijos maisto banko „Schweizer Tafel“ Berno regiono vadovas Manuel Loeliger. „Tai – visuomenės nepakantumas maisto švaistymui, atliekamą maistą labdarai atiduodančių bendrovių kritinė masė ir sprendimus priimančių asmenų apsisprendimas“. Šveicarija garsėja kaip geriausiai rūšiuojanti maisto atliekas ir aktyviai besidominti maisto švaistymo priežastimis.

„Nors Lietuva – dar ne Šveicarija, bet jau šiandien turime pradėti galvoti, prieš išmesdami gerą maistą į šiukšliadėžes, sakė Gabrielius Liaudanskas-Svaras. „Kai tiek žmonių skursta, nepateisinama maistą mėtyti. Vietoj to, kad sukrautumėme senas uogienes ar konservus prie konteinerių – paskambinkime „Maisto banko“ savanoriams, jie tą maistą perduos labdaros valgykloms“.

Vienas iš būdų mažinti išmetamo maisto kiekį – pakeisti taisykles, draudžiančias labdarai atiduoti maisto produktus, pažymėtus „geriausias iki“ data. Tai dauguma malybos gaminių, kruopos, makaronai, duonos gaminiai, konservuoti vaisiai ir daržovės, dalis kietųjų sūrų ar net jogurtų. Šveicarijos prekybos įmonių asociacijos iniciatyva Šveicarijoje tokius produktus leidžiama atiduoti nepasiturintiems dar šešias dienos po šio termino pabaigos“, - tikino „Schweizer Tafel“ prezidentė Yvonne Kurzmeyer.

Skirtingų valdžios institucijų atstovai palankiai vertino siūlymą rinktis į darbo grupę ir kartu ieškoti būdų, galinčių sumažinti maisto praradimus. O kol paieškos tebevyksta, „Maisto bankas“ žada ir toliau kelti aliarmą dėl bedieviškai išmetamo maisto.

„Džiaugiamės, kad visuomenininkai nuolat mums primena apie atsakingą maisto vartojimą ir ieško būdų, kaip į savo iniciatyvas įtraukti kuo platesnes visuomenės grupes“, - sakė bendrovės „Ecoservice“ direktorė Daiva Skrupskelienė.

Konferencija „Atliekantis maistas: išmesti negalima atiduoti labdarai. Šveicarijos ir Lietuvos patirtis“ ir socialinė akcija „Maistas per brangus būti atlieka“ vykdomas įgyvendinant projektą „Maisto banko“ paramos maistu tiekimo tinklo gebėjimų stiprinimas panaudojant gerąją Šveicarijos patirtį“, finansuojamą Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos.

„Maisto banko“ informacija