Skaitykime savo vaikams

Gy­ve­na­me to­kiu me­tu, kai nuo­lat sku­ba­me, kai daž­nai skam­ba mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas, o va­žiuo­da­mi au­to­mo­bi­liu klau­so­me ra­di­jo. Gy­vą­jį žo­dį vis daž­niau kei­čia kom­piu­te­ri­niai žai­di­mai ir te­le­vi­zi­ja, kur pa­grin­di­nė ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­mo­nė yra ne žo­dis, bet vaiz­das. Kai ku­rie tė­vai vai­kams ski­ria ne­pa­kan­ka­mai lai­ko: ma­žai jiems skai­to ir ma­žai su jais kal­ba­si. O juk rei­kia rū­pin­tis ne tik at­ža­lų mi­ty­ba, svei­ka­ta, bet ir jų emo­ci­jo­mis – su­bti­liai ža­din­ti jaus­mus ir įgū­džius kal­bė­ti.

Svar­biau­sias vaid­muo for­muo­jant vai­kų skai­ty­mo įpro­čius tu­rė­tų tek­ti šei­mai, bet vai­kų dar­že­lis ga­li ir tu­ri pa­pil­dy­ti skai­ty­mą na­muo­se. Dar­že­lį lan­kan­čių ma­žy­lių tė­ve­liai taip pat ga­li bū­ti ug­do­mi skie­pi­jant jiems su­pra­ti­mą, ko­kią įta­ką skai­ty­da­mi da­ro vai­kų pro­ti­niam, psi­chi­niam ir mo­ra­li­niam vys­ty­mui­si. Kar­tais ieš­ko­me daug ir daž­nai bran­gių bū­dų, kad at­ža­la ge­riau ir grei­čiau vys­ty­tų­si. O kas­die­nis skai­ty­mas – ypač pa­pras­tas bū­das pa­siek­ti šį tiks­lą.

Skai­ty­da­mi vai­kams kas die­ną po 20 mi­nu­čių:

ar­ti­na­me tar­pu­sa­vio ry­šį;

to­bu­li­na­me kal­bą;

la­vi­na­me at­min­tį;

la­vi­na­me vai­kų ge­bė­ji­mą su­telk­ti dė­me­sį;

vys­to­me mąs­ty­mo įgū­džius;

pa­de­da­me vai­kams nu­si­ra­min­ti;

ug­do­me mei­lę kny­goms.

Ir tai yra tik ke­le­tas prie­žas­čių. Kuo anks­čiau pra­de­da­me skai­ty­ti vai­kui, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad kny­ga taps neat­sie­ja­ma jo kas­die­ny­bės da­li­mi. Jei taip įvyks, ma­žy­lis rink­sis kny­gą, o ne kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus ar te­le­vi­zi­ją.

Kvie­čiame vi­sus įsi­jung­ti į ak­ci­ją „Vi­sa Lie­tu­va skai­to vai­kams“, nes tai – pi­giau­sias, veiks­min­giau­sias ir se­niau­sias ug­dy­mo bū­das. Jei no­ri­me, kad mū­sų at­ža­los tap­tų pro­tin­gais, ge­rais ir lai­min­gais žmo­nė­mis, skai­ty­ki­me jiems. Kas­dien.

tzinios.lt