Ar švara gali pakenkti sveikatai?

Dažnuose namuose didysis generalinis tvarkymasis vyksta dukart per metus: ruošiantis Kalėdoms ir pasitinkant Velykas. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad švarą namuose užtikrinti padedanti buitinė chemija, naudojama neteisingai, gali palikti pėdsaką mūsų pačių, vaikų ar augintinių odoje, kvėpavimo takuose ir akyse. 

Likus šiek tiek daugiau nei mėnesiui iki gražiausios pavasario šventės, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė dalijasi vertingais patarimais, padėsiančiais išvengti galimos žalos organizmui ir saugiai pasirūpinti švara buityje.

Vaistininkė išskiria, kad viena iš generalinio namų tvarkymosi priežasčių neretai būna įvardijama geresnė sveikata. Juk namuose esančios dulkės, mikroorganizmai, purvo dalelės, pasislėpęs pelėsis, riebalų ir maisto produktų likučiai, kiti įvairūs patogenai gali sukelti ne tik oksidacinį stresą organizmui, bet ir suintensyvinti alergijas, padidinti infekcijų grėsmę.

„Jei nepasirūpiname tokiais aspektais, kaip pelėsis ar dulkių erkutės, patys to nežinodami organizmui keliame stresą ir didiname nemalonių sveikatos būklių riziką. Aišku, ne visada būna lengva pastebėti, kad namuose įsivaisė pelėsis, kaupiasi drėgmė ar ant kilimų bei patalynėje yra mikroorganizmų, todėl generalinis namų tvarkymasis yra puiki proga atidžiai apžiūrėti namus ir atsikratyti net ir plika akimi nematomų patogenų“, – įvardija A. Krušnienė.

Visgi, anot jos, generalinio tvarkymosi metu, žmonės kartais taip susikoncentruoja ties švaros palaikymu, kad pamiršta, jog itin stiprių veikliųjų medžiagų turinčios valymo priemonės, jų perteklinis ar neteisingas naudojimas gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Vaistininkė pabrėžia, jog saugumo taisyklių laikymasis ir sveikatos prioretizavimas tvarkant namus yra ne galimybė, o būtinybė.

Kur slepiasi rizikos?

Vaistininkė A. Krušnienė įspėja, kad dažniausiai buityje naudojamose chemijos priemonėse, pavyzdžiui, įvairiuose valikliuose ar balikliuose būna chloro, amoniako, ftalatų, fosfatų. Pastarosios medžiagos gali sukelti ne tik rimtas alergines reakcijas, nemenkai dirginti odą, sukelti jos sausumą, pleiskanojimą ar nudegimą, bet ir pažeisti akis bei kvėpavimo takus, gleivinę.

„Daugybės valiklių sudėtinės dalys žmogaus organizmui yra toksiškos, todėl gamintojai visada įspėja naudoti specialias pirštines, vienkartines veido kaukes, apsauginius akinius ar po valymo gerai išvėdinti patalpas“, – paaiškina A. Krušnienė.

Net ir lengvas kontaktas gali sukelti dermatitą

Anot vaistininkės, kai kuriais atvejais dėl stipraus valymo priemonių sudedamųjų dalių veikimo, net ir lėtinių ligų neturintiems žmonėms, pasireiškia kontaktinis dermatitas, ypač jei valymo darbais užsiimama be specialių pirštinių. Tokiu atveju ant odos atsiranda bėrimas ar raudonos dėmelės, oda išsausėja, gali skilinėti, patinti, retesniais atvejais iššoka pūslelės, atsiranda žaizdelės, juntamas deginimo jausmas.

„Ne visi žmonės skaito naudojamos buitinės chemijos sudėtį, tačiau reikėtų. Pasireiškus minėtiems simptomams, būtina paskaityti priemonės etiketę ir vengti ją naudoti ateityje. Jei to išvengti negalima, labai svarbu apsaugoti odą: mūvėti gumines pirštines, kuo daugiau kūno dengiančius drabužius, gerai išvėdinti valomas patalpas. Po namų ruošos darbų reikėtų gerai pasirūpinti ir savimi – švariai nusimaudyti, naudoti tinkamai drėkinančias priemones, skirti dėmesio tinkamai odos priežiūrai“, – sako A. Krušnienė.

Po buitinės chemijos naudojimo, gerai nuplovus rankas, odą reikėtų palepinti drėkinančiais ir maitinančiais kremais, kurių sudėtyje būtų glicerino, šlapalo, pantenolio, vitamino E. Galima riebesniu kremu rankas patepti nakčiai, kad šis netrukdomai susigertų į odą. Taip pat vaistinėse ar grožio prekių parduotuvėse galima įsigyti specialių kaukių rankų odai – pastarosios veikia labai lengvai: užsimauname veikliųjų medžiagų pripildytas pirštinaites ir su jomis pabūname apie 15–20 min., kol jose esančios medžiagos susigeria į odą.

Saugokite akis ir kvėpavimo takus

Vaistininkė taip pat pažymi, kad tokios valymo priemonėse esančios veikliosios medžiagos kaip amoniakas ar chloras gali sukelti net fizinius simptomus: jautrios, ašarotos ir paraudusios akys, gleivinių sausumas, kosulys, pykinimas, sunkumas kvėpuoti. Pasak jos, nemalonios reakcijos į valiklių sudedamąsias dalis dažniau pasireiškia sergantiems kvėpavimo takų ar plaučių ligomis, pavyzdžiui, astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga. Jei ore pasklinda daugiau cheminių medžiagų dalelių, jautriau gali reaguoti ir vaikai, senyvi žmonės ar net augintiniai.

„Jei valiklio ar jo garų pateko į žmogaus akis, jas būtina kuo greičiau praplauti su švariu, tekančiu vandeniu bent 10 minučių. Jei buvo dėvimi kontaktiniai lęšiai, juos reikėtų pašalinti. Negalima akių trinti, bandyti krapštyti ar kitaip kelti dar didesnį diskomfortą, nes didėja pažeidimų tikimybė. Praplovus akis, galima jas atgaivinti dirbtinėmis ašaromis ar drėkinamaisiais akių lašais. Tačiau jei vis tiek jaučiamas deginimo jausmas, akis kraujuoja, pasikeitė spalva, atsirado dėmių ar pakito regėjimas – būtina vykti į greitosios pagalbos skyrių“, – vardija A. Krušnienė.

Ji primena, kad panašiais principais reikėtų vadovautis ir pajutus valiklių sukeltą kvėpavimo takų dirginimą – pirmasis žingsnis turėtų būti pasišalinimas iš patalpos, ventiliacijos ar vėdinimo užtikrinimas, pavyzdžiui, išeinant pakvėpuoti į balkoną ar lauką, o antrasis – pokyčių kūne sekimas. Jei tęsiasi sunkus kosulys, atsiranda dusulys – vertėtų kreiptis pagalbos.

Sveikesnės alternatyvos

Vaistininkė įvardija, kad namus tvarkyti galima ir pasitelkiant saugesnes alternatyvas. Pavyzdžiui, valgomoji soda yra seniai naudojama kaip nemalonius kvapus pašalinanti ir metalo paviršius blizginanti priemonė. Citrina ar actas taip pat vis dar naudojami kaip vonios kambario valikliai, įveikiantys muilo, kalkių nuosėdų dėmes. Arbatmedžių ar eukaliptų aliejai dėl savo antimikrobinių savybių taip pat gali praversti buityje.

„Nors tokios priemonės gali atrodyti visiškai nekenksmingos, nes jos yra natūralios, norėčiau atkreipti dėmesį, kad saugumo taisyklių laikytis vis tiek reikia. Visais atvejais turime stengtis, kad priemonės nepatektų į akis, ant odos ar drabužių, taip pat prižiūrėti, kad su jomis nežaistų vaikai, patalpas taip pat reikėtų pakankamai išvėdinti“, – priduria A. Krušnienė.