Šiandien – Tarptautinė triukšmo supratimo diena

2013 m. balandžio 24 d. minima 18-oji Tarptautinė triukšmo supratimo diena, skirta skatinti visuotinį susirūpinimą ilgalaikio triukšmo žala visuomenės sveikatai. Šią dieną rekomenduojama išjungti garsą generuojančius šaltinius ir skirti laiką poilsiui tyloje. Pasaulio sveikatos organizacijos atstovų teigimu, triukšmas yra ne vien tik aplinkosaugos problema, bet ir vis didėjanti visuomenės sveikatos grėsmė. Daugelyje valstybių ši diena minima skelbiant visuotinę tylos minutę. Sveikatos apsaugos ministerija kviečia Lietuvos gyventojus šiandien nuo 14.15 iki 14.16 val. – vieną minutę – paskirti tylai.

Mus supančioje aplinkoje paprastai yra daug įvairių garsų, kuriuos kiekvienas žmogus priima individualiai. Silpniausias garsas, kurį gali girdėti sveiko žmogaus ausis – 0 dB. Riba, nuo kurios garsas jau sukelia skausmą ir pažeidžia klausą yra 110–120 dB. Normalus kvėpavimas, pavyzdžiui, sukelia 10 dB stiprumo garsą, lietaus šniokštimo garsas – 50 dB, normaliai kalbantis žmogus sukelia 60 dB stiprumo garsą, diskotekoje mūsų ausys patiria 110 dB stiprumo garsą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didžiausi dirbtiniai triukšmo šaltiniai yra gatvės, oro uostai, geležinkeliai, automobilių stovėjimo aikštelės, buitinis ir pramoninis triukšmas, komerciniai ir karinių pratybų ar karo veiksmų rajonai, šventės, ceremonijos, muzikos grotuvas su ausinėmis ir pan. Naujausiame aplinkos triukšmo valdymui skirtame leidinyje (angl. „Burden of disease from environmental noise. Quantification of healthy life years lost in Europe“) PSO skelbia, kad dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos regiono gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1 mln. sveiko gyvenimo metų. Akcentuojama, kad triukšmas gyventojus ne tik dirgina ar trikdo jų miegą, bet taip pat gali sukelti širdies priepuolius, spengimą ausyse, gali susilpninti gebėjimą mokytis. Palyginti su kitomis Europos aplinkosaugos sritimis, aplinkos triukšmo lemiama ligų našta pagal savo mastus yra antra po oro taršos.

Įgyvendinant aplinkos triukšmo direktyvą, Lietuvoje nuo 2007 m. pradėta sudarinėti strateginius triukšmo žemėlapius. 2012 m. buvo sudaryti naujausi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų triukšmo strateginiai žemėlapiai. Triukšmo strateginiai žemėlapiai taip pat sudaryti Lietuvos pagrindiniams keliams ir pagrindiniams geležinkeliams. Didžiuosiuose miestuose pagrindinis aplinkos triukšmo šaltinis yra kelių transportas. Įvertinus 2012 m. 5 didžiųjų miestų triukšmo strateginių žemėlapių informaciją, nustatyta, kad apie 78 tūkst. (apie 14 proc.) Vilniaus miesto gyventojų gyvena pastatuose, kurie yra veikiami dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklio Ldvn ribinį dydį (65 dBA) viršijančio kelių transporto triukšmo, Kauno mieste – apie 80 tūkst. (apie 25 proc.) gyventojų, Klaipėdos mieste – apie 55 tūkst. (apie 34 proc.) gyventojų, Šiaulių mieste – apie 19 tūkst. (apie 16 proc.) gyventojų, Panevėžio mieste – apie 1,2 tūkst. gyventojų.

Sudarius triukšmo strateginius žemėlapius, aplinkos triukšmo direktyva ES valstybes įpareigoja per metus sudaryti veiksmų planus triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti. Vykdant šiuos įpareigojimus, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų savivaldybės, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos tokius veiksmų planus šiemet turi sudaryti iki liepos 18 d.

Triukšmo strateginis kartografavimas ir veiksmų planavimas yra nuolatinis, kas penkerius metus atliekamas darbas. Kitą kartą triukšmo strateginiai žemėlapiai turės būti atnaujinti iki 2017 m. birželio 30 d., triukšmo prevencijos veiksmų planai – iki 2018 m. liepos 18 d.

Sveikatos apsaugos ministerija