Šeštadienis, 2024.04.13
Reklama

Klaipėdos mieste atliktas aplinkos monitoringas

vlmedicina.lt | 2015-03-09 11:23:38

2014 m. Klaipėdos mieste atliktas oro kokybės, triukšmo, dirvožemio, paviršinių vandens telkinių, maudyklų vandens ir miesto želdinių monitoringas.

Gatvė
Algirdo Kubaičio nuotr.

Aplinkos oro tyrimai atlikti 23 vietose, kuriose nustatyti azoto dioksido, sieros dioksido, anglies monoksido ir kietųjų dalelių kiekiai. Klaipėdos mieste 2014 m. II ketv. azoto oksidamsnustatyta 1 metų ribinė vertė viršyta 4 taškuose: Mokyklos g. prie „Saulėtekio“ pagr. mokyklos, H. Manto g. - Daukanto g. sankryžoje, Šilutės plente prie Šiaulių g. gyvenamųjų namų ir Šilutės plente ties Kuncų g. gyvenamaisiais namais. Aukščiausia azoto oksidams koncentracija buvo užfiksuota prie „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos, kuri atitinkamai siekė 49,10 μg/m3. Aukščiausia sieros dioksido koncentracija (7,57 μg/m3) aplinkos ore 2014 m. I ketv. buvo užfiksuota H. Manto g. - Daukanto g. sankryžoje. Tuo tarpu didžiausia anglies monoksido koncentracija aplinkos ore per tris 2014 m. ketvirčius užfiksuota Upelio ir Nendrių gatvės sankryžoje prie gyvenamųjų namų (1,48-2,12 mg/m3), kuri neviršijo nustatytos ribinės vertės (10 mg/m3). 2014 m. kietųjų dalelių koncentracija kito nuo 9,57 iki 47,11 μg/m3, bet ribinė vertė (50 μg/m3) nebuvo viršyta.

Pastebėta, kad nuolatos didėjantis automobilių skaičius, transporto infrastruktūros plėtra yra pagrindinis faktorius, įtakojantis Klaipėdos miesto aplinkos oro kokybės rodiklius. Savarankiškai kietu kuru besišildantys privačių namų savininkai taip pat neigiamai įtakoja aplinkos oro kokybę. Tuo tarpu siekiant sumažinti kietųjų dalelių koncentraciją aplinkos ore, reikėtų jau nuo pat pavasario vykdyti asfaltuotų gatvių važiuojamosios dalies vakuuminį valymą ir plovimą. Už statybos priežiūrą atsakingiems asmenims reikėtų mažinti purvo, atliekų ir statybinių medžiagų nubyrėjimo ar jų išnešimo nuo automobilių ratų į gatves kiekį iš statybos darbų aikštelių. Išasfaltuoti įvažiavimai į statybų aikšteles arba reguliariai vykdomas gretimos gatvės dangos drėkinimas ar plovimas be jokios abejonės teigiamai prisidės prie aplinkos oro kokybės.

Vykdant aplinkos triukšmo monitoringą buvo siekiama atlikti aplinkos triukšmo matavimus ir planuoti priemones, kurios padėtų išvengti, sumažinti ar apsaugoti visuomenę nuo aplinkos triukšmo kenksmingo poveikio. Tyrimai atlikti 42 vietose, kuriose 2014 m. gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėn. ekvivalentinis (vidutinis) triukšmo lygis kito nuo 42,6 dBA iki 77,0 decibelų (dBA). Didžiausias triukšmo lygis išmatuotas S. Neries gatvėje prie vaikų ligoninės, Taikos prospekte prie poliklinikos, Jūrininkų prospekte ties Mogiliovo g., šiaurinėje Rimkų gyvenvietės dalyje, pravažiuojant įvairioms transporto priemonėms. Pastebėta, kad aukščiau pateiktose tyrimo vietose triukšmas viršytas dienos metu, vakaro metu ir naktį nustatytas ribinis triukšmo dydis.

Triukšmo mažinimo priemonės: tylesnės transporto priemonės, tylesnė kelio danga, tylesnės padangos, geležinkelio bėgių ir ratų priežiūra, tylesnės stabdžių trinkelės, tylesni įrenginiai ir pan. Galima būtų teigti, kad triukšmo mažinimo priemonės šaltiniuose ar arčiausiai jų yra pačios efektyviausios. Triukšmo mažinimas jo sklidimo kelyje taip pat gali būti pakankamai veiksminga priemonė, kurios apimtų saugančių nuo triukšmo sienų, užtvarų ar pylimų statybą.

Dirvožemio monitoringas buvo vykdomas siekiant ištirti dirvožemio taršą ir teikti informaciją, reikalingą priimant svarbius miesto bendruomenei sprendimus, atlikti dugno nuosėdų tyrimus, kurių pagalba būtų galima nustatyti antropogeninės taršos teršalų koncentracijų dugno nuosėdose vertes ir įvertinti esamą situaciją.

Išnagrinėjus per 100 Klaipėdos mieste esančių paplūdimių ir maudyklų, teritorijų prie mokymo ir sveikatos apsaugos įstaigų, parkų bei skverų bei LEZ teritorijoje esančių vandentakų dugno nuosėdų monitoringo taškų tyrimo rezultatus nustatyta, kad identifikuotos sunkiųjų metalų, naftos produktų ir neorganinių junginiųkoncentracijos tiriamuoju laikotarpiu neviršijo teisės aktuose nustatytų ribinių verčių. Paminėtina, jog naftos angliavandenilių koncentracijos tik trijuose iš visų tirtų vietų buvo aptiktos šiek tiek didesnės nei teisės aktuose numatytos ribinės vertės. Galima teigti, kad Klaipėdos mieste egzistuojantys antropogeninės kilmės taršos šaltiniai didelės neigiamos įtakos tirtiems viršutiniams dirvožemio sluoksniams nedaro.

Paviršinių vandens telkinių monitoringo tikslas buvo nustatyti vandens telkinių būklę, cheminių medžiagų kiekį, jų koncentracijos pokyčius, antropogeninės taršos mastą ir poveikį telkinių būklei. Dėl šios priežasties gegužės – rugsėjo mėnesiais Mumlaukio ežere, Danės upėje aukščiau Klaipėdos, Trinyčių tvenkinyje, Vilhelmo kanale atlikti vandens tyrimai. Labiausiai užterštas Mumlaukio ežeras, kuriame nustatytos didžiausios bendrojo azoto, amonio, fosfatų koncentracijos, manytina dėl vykdyto dumblo iškasimo darbų. Danės upėje nustatytos didžiausios nitritų ir nitratų koncentracijos, galimai dėl atnešamos taršos iš rajonų. Bakteriologinis užterštumas nustatytas Danės upėje aukščiau Klaipėdos, Trinyčių tvenkinyje, Vilhelmo kanale. Didžiausi fitoplanktono gausumai ir biomasės užfiksuoti Trinyčių tvenkinyje.

Pastebėta, kad biogeninių medžiagų prietakos ir makrofitinės augalijos kontrolė (periodiškai šienaujant antvandeninę augaliją ir pašalinant ją iš vandens telkinio) yra žymiai pigesnės ir ekologiniu bei bioįvairovės apsaugos požiūriu labiau priimtinos priemonės nei mechaninis ežerų, tvenkinių valymas (dugno nuosėdų siurbimas).

Maudyklų monitoringo tikslas buvo nustatyti ir prižiūrėti maudyklų vandens kokybę, siekiant išsaugoti ir pagerinti maudyklų būklę, sudaryti saugias sąlygas žmonių sveikatai. Periodiškai tirta Smiltynės II, Melnragės II ir Girulių bendrojo paplūdimio maudyklų vandens kokybė. Nustatyta, kad visų maudyklų vandens kokybės mikrobiologinių, fizikinių ir cheminių rodiklių reikšmės neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinimo“ nustatytų  maudyklų vandens kokybės mikrobiologinių, fizikinių ir cheminių rodiklių reikšmių.

Želdinių būklės monitoringo tikslas buvo stebėti, įvertinti natūralios ir antropogeniškai sąlygotos augalijos kaitų pagrindines tendencijas, rūšių ir bendrijų įvairovės pokyčius. Įvertinta augalų rūšių įvairovė bei nustatyti kiekybiniai parametrai 11 Klaipėdos mieste esančių parkų ir skverų. Pastebėta, kad Klaipėdos parkuose ir skveruose ypač jaučiamas spygliuočių medžių trūkumas. Siūloma plėtoti maumedžių, kėnių, pušų genties atstovų asortimentą. Nerekomenduotina plėsti uosialapių klevų, trapiųjų gluosnių, paprastųjų šermukšnių, kai kuriais atvejais ir mažalapių liepų populiacijos parkuose ir skveruose.

Apibendrinus 2014 m. vykdytą Klaipėdos miesto aplinkos monitoringą matyti, kad Klaipėdos gamtinės aplinkos kokybė yra vidutiniška – būdinga daugumai ES didmiesčių.

Klaipėdos m. savivaldybės informacija

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Suvaldyti kokliušą gali skiepai bei kosėjimo ir čiaudėjimo higiena
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota kur kas daugiau kokliušo atve...
Santaros klinikų bendruomenė gedi dėl ligos netekusi doc. dr. Editos Kazėnaitės
„VUL Santaros klinikų bendruomenė neteko ilgametės kolegės, svarbios mūsų komandos narės, centro vadovės, profesio...
Pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikta sudėtinga procedūra po kepenų transplantacijos
Šešerių metukų Vytis – Kauno klinikų pacientas, kurio gyvybę išgelbėjo jį prižiūrinčių medikų profesionalumas ir g...
Vaistų nuo skausmo vartojimo klaidos ir galimas šalutinis poveikis
Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia univers...
Lošimų priklausomybė: kaip atpažinti, spręsti ir išlipti iš duobės?
Didžiausia šalies istorijoje kazino pralošta suma paskatino psichologų ir psichoterapeutų diskusiją apie lošimų priklaus...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų