Teigiama, kad įvairaus laipsnio klausos sutrikimas yra viena labiausiai paplitusių negalių, kuria pasižymi beveik 15 proc. žmonių.
Ji klaidingai siejama su vyresniu amžiumi, nes augimo tendencijoms esminės įtakos turi didėjantis aplinkos triukšmas.
Mažėjanti klausa kelia baimės jausmą, apsunkina bendravimą ir skatina socialinę izoliaciją.
Dažniausi klausos sutrikimai: prikurtimas ar ūžimas ausyse atsiranda dėl ausies nervo, kuris perduoda garso bangas nuo vidinės ausies sraigės į galvos smegenis, pažeidimo.
Nuolatinio triukšmo arba stipraus garso sąlygomis garso perdavimas lėtėja ir ilgainiui klausa iš viso prarandama.
Jungtinėje Karalystėje atliktos studijos metu buvo nustatyta, kad veikiant triukšmui plonėja mielino dangalas, supantis klausos nervą, didėja mielino apvalkalo tarpai, vadinami Ranvier sąsmaukomis.
Šios neuronų sudėtinės dalys ne tik fiziškai apsaugo klausos nervo aksonus, bet ir didina impulso sklidimo greitį išilgai skaidulos.
Nustačius klausos sutrikimo mechanizmą, bus kuriami vaistai, atkuriantys neuronų mielino dangalą ir prarastą klausą.
Į klausimą, kodėl moterims, geriančioms daug kavos, rečiau vystosi spengimas ausyse ir kiti klausos sutrikimai, mokslininkai kol kas atsakyti negali.
Plačiau:
Computation almodeling of the effects of auditory nerve dysmyelination, doi: 10.3389/fnana.2014.00073, Martine Hamann et al., published in Frontiersin Neuroanatomy, 1 August 2014.
University of Leicester, newsrelease, accessed 19 August 2014.
Hearing Health Foundation, hearing loss and tinnitus statistics, accessed 19 August 2014