Sergamumą mažina ir gyvenimą pailgina tik intensyvus fizinis krūvis(2)

Įprasta manyti, jog net nedidelis fizinis krūvis sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau naujo tyrimo rezultatai sukėlė abejonių šiuo teiginiu. Pasak danų mokslininkų atlikto tyrimo (Copenhagen City Heart Study), kasdienis atpalaiduojantis važiavimas dviračiu ar pasivaikščiojimas gali neturėti įtakos sveikatai.

 Lemiamas faktorius – krūvis

 Mokslininkai 18 metų stebėjo 5 tūkst. sveikų Kopenhagos gyventojų, kurie reguliariai važiavo dviračiu. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip važiavimo intensyvumas, dažnis ir trukmė veikia sergamumą ir gyvenimo trukmę. Per visą stebėjimo laikotarpį 1172 žmonės mirė, iš jų 146 – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tyrimas nustatė atvirkščią priklausomybę tarp treniruočių intensyvumo ir mirties rizikos. Važiavimo dviračiu trukmė neturėjo įtakos mirtingumui, lemiantis faktorius pasirodė esąs krūvis. Tik asmenys, kurie intensyviai treniravosi, gyveno ženkliai ilgiau.

Greitas ir intensyvus reguliarus važiavimas dviračiu pailgino vyrų gyvenimą 5,3 metų, o moterų - 3,9 metų. Vidutiniai fiziniai krūviai taip pat turėjo teigiamą įtaką išgyvenamumui (2,9 metų vyrams ir 2,2 metų moterims). Dviračiu nepatiriant fizinio krūvio važiuojantiems žmonėms nepastebėta sumažėjusi širdies ir kraujagyslių ligų ar mirties nuo jų rizika. Esminis „krūvio“ kriterijus tyrime buvo subjektyvus asmens pojūtis. Fizinio aktyvumo trukmė taip pat neturėjo jokio vaidmens: kiekvieną dieną 90 minučių dviračiu važiavę asmenys nebuvo pranašesni už tuos, kurie važiavo tik 20 minučių.

 Krūvį didinkime pamažu

 „Ši studija buvo pristatyta 2011 metų rugpjūčio mėn. vykusiame Europos kardiologų kongrese. Šios studijos žinia yra ta, kad pusės valandos intensyvesnė treniruotė yra efektyvesnė nei ilga ir neintensyvi.  Intensyvumo sąvoka individuali: treniruojantis reikia pajusti dažnesnį širdies plakimą (apie 120 kartų per minutę) ir lengvą dusulį“, - naujieną komentavo gydytoja kardiologė Jūratė Anušauskienė.

Ji primena mokslininkų įspėjimą: jei aptingęs, nesportuojantis pilietis staiga užsinorėtų būti sveikas bei ilgai gyventi, sėstų ant dviračio ir dideliu greičiu padusęs užlėktų į kalną, bėda garantuota - širdies ritmo sutrikimai, infarktas ar insultas.

 „Taigi jeigu jūs esate statistinis aptingęs vidutinio amžiaus pilietis, pradėkite sportuoti pamažu: didinkite krūvį tiek, kad gerai jaustumėtės. Tinka visos aerobinės sporto šakos (pagal pomėgį ir finansus) - greitas ėjimas, bėgimas ristele, dviratis, plaukimas, tenisas“, - pataria gydytoja kardiologė.

 Tokia 2 valandų "treniruotė" madingame sporto klube, kokią ji stebi kaskart atėjusi į sporto klubą, kai vaikštoma nuo vieno treniruoklio prie kito, pasiplepant su drauge, o po to geriama alaus ar rūkoma  cigaretė, naudos sveikatai neduos, - pažymi „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantė.

 vlmedicina.lt