Nauji tyrimai rodo, kad ne tik jodas, bet ir selenas gali būti vienas pagrindinių mikroelementų, būtinų normaliai skydliaukės veiklai.
Veikia skydliaukės funkcijų aktyvumą
Žmogaus organizme yra tam tikra grupė baltymų, vadinamų selenoproteinais. Beveik visi šios grupės baltymai randami skydliaukėje, kai kurių baltymų funkcija kol kas neišsiaiškinta. Vieni geriausiai ištyrinėtų baltymų yra fermentai, kurie dalyvauja skydliaukės hormonų sintezėje ir jų suardyme. Todėl seleno kiekis organizme gali paveikti skydliaukės funkcijų aktyvumą. Jo kiekis priklauso nuo kiekio maiste, tačiau tyrimai rodo, jog skydliaukė yra paskutinis organas, kurį paveikia seleno trūkumas – pirmiausiai išnaudojamos šio mikroelemento atsargos kepenyse, raumenyse, inkstuose.
Epidemiologiniai tyrimai parodė, jog ilgalaikis seleno trūkumas maiste moterims padidina mazginės strumos riziką. Kiti tyrimai patvirtino, kad autoimuninėmis skydliaukės ligomis sergantys pacientai gali būti sėkmingai gydomi selenu, jei laboratoriniais tyrimais patvirtinamas jo trūkumas.
Skiria esant lėtiniam tiroiditui
Gydytojas endokrinologas Andrej Levinger patvirtino, jog selenas -tikrai labai svarbus mikroelementas.
„Lietuva yra seleno trūkumo zonoje, dėl to ir skydliaukės problemų turime tikrai nemažai. Mokslinių seleno tyrimų atlikta išties daug, bet jų dar nepakanka, kad selenas oficialiai būtų pripažintas vaistu ir nustatytos gydymo indikacijos bei dozė. Dabar empiriškai jis skiriamas esant lėtiniam tiroiditui po 100-200 mg per dieną keletą mėnesių“, - sakė A. Levinger.
Gydytojo žodžiais, selenas vaistinėse parduodamas kaip kosmetika, o ne kaip vaistas - yra daug skirtingų gamintojų ir skirtingos kokybės preparatų. Jis patartų nepirkti paties pigiausio nei paties brangiausio: „pigus gali būti nešvarus, o brangus neatitinka kokybės ir kainos santykio vidurkio.“
Seleno šaltinis – daugelis produktų
Gydytoja dietologė Žana Antonova portalą informavo, kad selenas įeina į daugelio antioksidantų sudėtį ir pats pasižymi antioksidantinėmis savybėmis, tuo saugodamas organizmą nuo įvairių vėžio rūšių. Be to, esą tyrimais pagrįsta, kad selenas sumažina cukrinio diabeto riziką, padeda išvengti aterosklerozės, išeminės širdies ligos.
Pagrindinis seleno šaltinis - beveik visi augalinės ir gyvulinės kilmės produktai. Seleno yra ir tokiuose dažnai vartojamuose produktuose kaip svogūnai, česnakai, grybai, žuvis, mėsa, grūdų gaminiai.
„Bet kadangi Lietuvos dirvožemyje seleno bemaž nėra, čia augusios daržovės jo turės mažiau“, - pažymėjo ir dietologė.
Patikrinti, ar užtenka seleno organizme, galima atlikus tam tikrus kraujo tyrimus, bet šie tyrimai rutiniškai neatliekami.
Anot Ž. Antonovos, seleno gali trūkti žmonėms, kurių mityba neįvairi, kurie nesilaiko sveikos mitybos piramidės rekomendacijų, kurie laikosi nekaloringos dietos, rūko, kuriems sutrikęs maisto pasisavinimas. Šiems žmonėms gali būti rekomenduojama gerti seleno turinčių maisto papildų. Tik svarbu neviršyti nurodytos dienos normos, nes geriant seleno per daug ar per ilgai gali pasireikšti selenozė. Selenozei būdingas dermatitas, nagų distrofija, neurologiniai reiškiniai, plaukų slinkimas, nuovargis, silpnumas. Be to, per didelė seleno dozė kenkia ir kepenims.
Prieš pradedant vartoti kokį maisto papildą dietologė pataria pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Šaltinis
Nature Reviews Endocrinology 8, 160-171 (March 2012) | doi:10.1038/nrendo.2011.174