Santariškių klinikose suaugusiems pradėta taikyti ūminė peritoninė dializė
Galutinės stadijos inkstų liga sergantys pacientai gali būti gydomi inksto transplantacija, hemodialize ar peritonine dialize. Paprastai toks pacientas stebimas ambulatoriškai, gydymo būdas parenkamas iš anksto ir laiku suformuojama prieiga dializei, jei jis neturi inkstą padovanoti galinčio donoro. Jeigu pacientui nėra atliekama inksto transplantacija, ilgainiui dializės galimybės išsenka ir tenka keisti gydymo būdą.
„Santariškių klinikų Dializių skyriuje peritonine dialize gydome iki 30 pacientų, esame didžiausias peritoninės dializės centras Lietuvoje. Viena neįgali, tėvo slaugoma moteris, nesant galimybės suformuoti arterioveninės fistulės, ilgą laiką buvo gydoma hemodialize per centrinės venos kateterius. Po persirgtų sepsių įvykus hemodializės kateterio trombozei, atlikta kompiuterinę angiografija ir nustatyta, kad nebėra galimybės įvesti naujo kateterio dėl daugybinių centrinių venų susiaurėjimų ir trombozių. Kadangi pacientė neturi šlapimo, grėsė gyvybei pavojinga hiperkalemija, reikėjo imtis skubios alternatyvos ir peritoninė dializė pradėta nedelsiant, per ką tik įvestą į pilvo ertmę kateterį", – sako Dializių sk. vedėjas dr. Laurynas Rimševičius.
„Ūminė peritoninė dializė – svarbi gydymo alternatyva, kai reikalinga skubi dializė ir nėra galimybės kraujagyslinei prieigai, taip pat šis būdas tinka ir kai kuriems ūminiu inkstų pažeidimu sergantiems asmenims, kuriems reikalinga dializė. Jos efektyvumas pirmomis paromis mažesnis negu hemodializės, tačiau tai fiziologiškesnis gydymas, susijęs su mažesne kraujavimo, infekcijos, hemodinamikos sutrikimų rizika", - teigia Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas.
Peritoninė dializė suaugusiems pacientams dažniausiai pradedama taikyti praėjus mėnesiui po kateterio įvedimo, laukiama, kad užgytų pilvo sienoje esančio kateterio anga.
Peritoninės dializės pacientų priežiūroje svarbiausias vaidmuo tenka slaugytojai, kuri atlieka procedūrą stacionare (dializė aparatu užtrunka iki 10-12 val. per parą), apmoko pacientą, lanko namuose – įvertina gydymosi sąlygas, esant reikalui paima tyrimus. Skubiai peritoninės dializės kateterį šiai pacientei implantavo urologas Genadijus Kučinskis, dializę pradėjo gydytojos Diana Sukackienė, Jelena Pavinič ir Miglė Gudynaitė, slaugytojos Loreta Vaškevičiūtė ir Olinė Karveckienė. Pacientė šiuo metu ankstyvame periode gydoma aparatine peritonine dialize, esant sklandžiai procedūros eigai, procedūros bus išmokytas ligonės tėvas, o gydymas tęsiamas namuose.
Peritoninė dializė suaugusiems pacientams dažniausiai pradedama taikyti praėjus mėnesiui po kateterio įvedimo, laukiama, kad užgytų pilvo sienoje esančio kateterio anga. Išimtiniais atvejais dializę galima pradėti ir anksčiau. Tokia praktika taikoma vaikams, kuriems nėra galimybės atlikti hemodializių per centrinės venos kateterius. Džiugu, kad šiuo metu palanki VLK pozicija, leidžianti gydyti pacientus be atskiro prašymo patvirtinimo – anksčiau tokio sutikimo gavimas užtrukdavo iki kelių mėnesių, ir ūminė peritoninė dializė suaugusiesiems buvo negalima. Taip pat skaičiuojami ir artimiausiu metu bus patvirtinti peritoninės dializės ambulatorinio vizito, vizito namuose, procedūros mokymo įkainiai.
Santariškių klinikų informacija
Susiję straipsniai
