Antradienis, 2023.06.06
Reklama

Plaučių ligų diagnostikai ir gydymui Santariškių klinikų medikai pažabojo šaltį

Šaltinis: vlmedicina | 2017-03-16 13:29:04

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikai pirmieji Baltijos šalyse ekstremalų šaltį pradėjo naudoti diagnozuodami ir gydydami plaučių ligas. Kriobiopsija – tai biologinio audinio fragmento atskyrimas dideliu šalčiu.

VULSK Pulmonologijos ir alergologijos centre naudojami ekstremalaus šalčio aparatai. Santariškių klinikų nuotr.

„Esame išties labai laimingi, kad Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centre turime naujausią įrangą ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų, naudojančių naujausias technologijas savo pacientų tyrimui ir gydymui. Diagnozuojant įvairias plaučių ligas, vertinami klinikiniai simptomai, laboratoriniai tyrimai, plaučių funkcijų tyrimo duomenys, radiologiniai požymiai. Tačiau ypatingai svarbi yra plaučių audinio biopsija bei histologinis biopsinės medžiagos ištyrimas. Tais atvejais, kai klinikiniai ligos simptomai ir radiologinio tyrimo duomenys nėra pakankamai specifiški konkrečiai ligai, biopsinės medžiagos tyrimas dažnai būna lemiamas, kad būtų teisingai diagnozuota liga", – naujove džiaugiasi Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.

Iki šiol tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse (Latvijoje, Estijoje), kai diagnostikai reikėdavo atlikti plaučių audinio biopsiją (paimti plaučio gabalėlius ištyrimui), dažniausiai būdavo naudojama bronchoskopinė žnyplinė plaučių biopsija. Bronchoskopinės plaučių biopsijos metu paimto vieno plaučio gabalėlio dydis būna vidutiniškai 3 mm2. Net ir paėmus keliolika tokių gabalėlių, kai kurių plaučių ligų diagnostikai medžiagos vis tiek dažnai nepakanka. Tokiais atvejais visuomet kyla klausimas – ar paciento būklė leidžia atlikti chirurginę plaučių audinio biopsiją, kurios metu galima paimti didesnį plaučių fragmentą histologiniam tyrimui. Chirurginė plaučių biopsija susijusi su didesniu pooperacinių komplikacijų skaičiumi ir mirštamumu.

Naujausias plaučio biopsijos metodas – bronchoskopinė plaučių kriobiopsija. Atliekant šią procedūrą, skirtingai nuo žnyplinės biopsijos, plaučių ėminiai gaunami specialiu kriozondu, įstumtu į plaučius per fibrobronchoskopo biopsinį kanalą. Kriozondu užšaldomas nedidelis plaučio fragmentas ir jis ištraukiamas, nes būna prišalęs prie kriozondo distalinio galo. Bronchoskopinės plaučių kriobiopsijos privalumas, palyginus su įprastine žnypline bronchoskopine plaučių biopsija, yra tas, kad gaunami daug didesni ėminiai – vidutiniškai 30–40 mm2 dydžio gabalėliai.

„Bet koks biopsinės technikos pagerėjimas džiugina mus, patologus. Juolab, kai kalbama apie tokias medicinos sritis kaip intersticinės plaučių ligos. Ankstesniu bronchoskopinės žnyplinės plaučių biopsijos metodu paimtos medžiagos tyrimai neretai būdavo tiesiog nepakankamai informatyvūs. Naudodami kriobiopsinę techniką, gauname daug daugiau medžiagos ir, kas svarbiausia, iš reikiamos vietos – periferinio plaučių audinio. Nors dar tik pradėjome gauti plaučių kriobiopsijos medžiagą tyrimams, pirmieji įspūdžiai teikia daug vilčių. Nuoširdžiai tikimės, jog tai padės tais atvejais, kai pakliūname į diagnostinę aklavietę", – naujovių naudą savo darbe akcentavo Santariškių klinikų Valstybinio patologijos centro gydytojas patologas Julius Drachneris.

„Šalčio terapijai skirtą įrangą sudaro 3 dalys – konsolė, šaldymo mišinys ir specialus kateteris (kriozondas), kurio distalinis galas atšaldomas maždaug iki -8O °C. Su juo kontaktuojantys biologiniai audiniai (navikas, granuliacijos, plaučio parenchima ir kt.) atšąla iki -10 – - -20 °C . Jie suledėja ir prilimpa prie kriozondo. Suledėję audiniai kartu su kriozondu ištraukiami iš organizmo (kvėpavimo takų), atšildomi audinius fiksuojančiame tirpale (dažniausiai – formalino tirpale) ir siunčiami morfologiniam tyrimui", – įrangos veikimo principus aiškina Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro Intervencinės pulmonologijos ir kvėpavimo funkcinės diagnostikos skyriaus vedėjas doc. Vygantas Gruslys.

Tai, ar šaltis bus panaudotas diagnostikai, ar gydymui, priklauso nuo šaldymo intensyvumo ir trukmės. Intensyvumas nustatomas medicininio šaldymo įrenginio parametruose, laiką reguliuoja procedūrą atliekantis gydytojas.

Biopsinės medžiagos paėmimui plaučio audinio šaldymo trukmė yra 3-10 sek., patologinio audinio šalinimui ar (ir) destrukcijai – 30 sek. – 5 min.

Santariškių klinikų medikai vardija ne vieną šio metodo privalumą:

Pigumas. Įrenginiai yra pigesni už lazerio, argono plazmos, brachiradioterapijos ir panašius įrenginius. Be to, pigesnė ir eksploatacija, mat tik suskystintas CO2 ir detalių susidėvėjimas (nereikalingi jokie vienkartiniai elementai ar priedai).

Operatyvumas – procedūra yra atliekama greitai;

Efektyvumas – paimami plaučių audinio gabalėliai yra geros kokybės, nesutraiškyti, audinio struktūra išlieka nepakitusi;

Selektyvumas – šalčiui jautresni yra patologiškai pakitę plaučio ar kvėpavimo takų audiniai.

Santariškių klinikų informacija

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Skelbiamas konkursas Kauno klinikų direktoriaus pareigoms eiti
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno kli...
Kodėl labai svarbu sportuoti dirbantiems sėdimą darbą?
Sėdimas darbas mažiausiai 8 valandas kasdien - daugelio suaugusių žmonių kasdienybė. Tik ar žinojote, kad moksliniai tyr...
Nepaisyti kalcio trūkumą signalizuojančių ženklų – pavojinga sveikatai
Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai – nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus – su maistu negauna būtinos kal...
Naujas prostatos vėžio gydymo būdas
Nacionaliniame vėžio institute pradėtas naujas etapas prostatos vėžio gydyme: krioabliacijos būdu sunaikintas lokaliai a...
Kauno klinikose reta liga sergančiai pacientei pritaikytas inovatyvus gydymas
Kamilė – pirmoji paauglė Lietuvoje, kuriai pritaikytas gydymas CFTR moduliatoriais, skirtais gydyti retą lėtinę li...
DIENOS KLAUSIMAS
Ar naudojate odos apsaugą nuo saulės?
Taip, naudoju kremą su SPF 50
Taip, naudoju įvairius kremus
Ne, nes noriu kuo daugiau įdegti
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų