Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Plaučių ligų diagnostikai ir gydymui Santariškių klinikų medikai pažabojo šaltį

Šaltinis: vlmedicina | 2017-03-16 13:29:04

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikai pirmieji Baltijos šalyse ekstremalų šaltį pradėjo naudoti diagnozuodami ir gydydami plaučių ligas. Kriobiopsija – tai biologinio audinio fragmento atskyrimas dideliu šalčiu.

VULSK Pulmonologijos ir alergologijos centre naudojami ekstremalaus šalčio aparatai. Santariškių klinikų nuotr.

„Esame išties labai laimingi, kad Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centre turime naujausią įrangą ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų, naudojančių naujausias technologijas savo pacientų tyrimui ir gydymui. Diagnozuojant įvairias plaučių ligas, vertinami klinikiniai simptomai, laboratoriniai tyrimai, plaučių funkcijų tyrimo duomenys, radiologiniai požymiai. Tačiau ypatingai svarbi yra plaučių audinio biopsija bei histologinis biopsinės medžiagos ištyrimas. Tais atvejais, kai klinikiniai ligos simptomai ir radiologinio tyrimo duomenys nėra pakankamai specifiški konkrečiai ligai, biopsinės medžiagos tyrimas dažnai būna lemiamas, kad būtų teisingai diagnozuota liga", – naujove džiaugiasi Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.

Iki šiol tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse (Latvijoje, Estijoje), kai diagnostikai reikėdavo atlikti plaučių audinio biopsiją (paimti plaučio gabalėlius ištyrimui), dažniausiai būdavo naudojama bronchoskopinė žnyplinė plaučių biopsija. Bronchoskopinės plaučių biopsijos metu paimto vieno plaučio gabalėlio dydis būna vidutiniškai 3 mm2. Net ir paėmus keliolika tokių gabalėlių, kai kurių plaučių ligų diagnostikai medžiagos vis tiek dažnai nepakanka. Tokiais atvejais visuomet kyla klausimas – ar paciento būklė leidžia atlikti chirurginę plaučių audinio biopsiją, kurios metu galima paimti didesnį plaučių fragmentą histologiniam tyrimui. Chirurginė plaučių biopsija susijusi su didesniu pooperacinių komplikacijų skaičiumi ir mirštamumu.

Naujausias plaučio biopsijos metodas – bronchoskopinė plaučių kriobiopsija. Atliekant šią procedūrą, skirtingai nuo žnyplinės biopsijos, plaučių ėminiai gaunami specialiu kriozondu, įstumtu į plaučius per fibrobronchoskopo biopsinį kanalą. Kriozondu užšaldomas nedidelis plaučio fragmentas ir jis ištraukiamas, nes būna prišalęs prie kriozondo distalinio galo. Bronchoskopinės plaučių kriobiopsijos privalumas, palyginus su įprastine žnypline bronchoskopine plaučių biopsija, yra tas, kad gaunami daug didesni ėminiai – vidutiniškai 30–40 mm2 dydžio gabalėliai.

„Bet koks biopsinės technikos pagerėjimas džiugina mus, patologus. Juolab, kai kalbama apie tokias medicinos sritis kaip intersticinės plaučių ligos. Ankstesniu bronchoskopinės žnyplinės plaučių biopsijos metodu paimtos medžiagos tyrimai neretai būdavo tiesiog nepakankamai informatyvūs. Naudodami kriobiopsinę techniką, gauname daug daugiau medžiagos ir, kas svarbiausia, iš reikiamos vietos – periferinio plaučių audinio. Nors dar tik pradėjome gauti plaučių kriobiopsijos medžiagą tyrimams, pirmieji įspūdžiai teikia daug vilčių. Nuoširdžiai tikimės, jog tai padės tais atvejais, kai pakliūname į diagnostinę aklavietę", – naujovių naudą savo darbe akcentavo Santariškių klinikų Valstybinio patologijos centro gydytojas patologas Julius Drachneris.

„Šalčio terapijai skirtą įrangą sudaro 3 dalys – konsolė, šaldymo mišinys ir specialus kateteris (kriozondas), kurio distalinis galas atšaldomas maždaug iki -8O °C. Su juo kontaktuojantys biologiniai audiniai (navikas, granuliacijos, plaučio parenchima ir kt.) atšąla iki -10 – - -20 °C . Jie suledėja ir prilimpa prie kriozondo. Suledėję audiniai kartu su kriozondu ištraukiami iš organizmo (kvėpavimo takų), atšildomi audinius fiksuojančiame tirpale (dažniausiai – formalino tirpale) ir siunčiami morfologiniam tyrimui", – įrangos veikimo principus aiškina Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro Intervencinės pulmonologijos ir kvėpavimo funkcinės diagnostikos skyriaus vedėjas doc. Vygantas Gruslys.

Tai, ar šaltis bus panaudotas diagnostikai, ar gydymui, priklauso nuo šaldymo intensyvumo ir trukmės. Intensyvumas nustatomas medicininio šaldymo įrenginio parametruose, laiką reguliuoja procedūrą atliekantis gydytojas.

Biopsinės medžiagos paėmimui plaučio audinio šaldymo trukmė yra 3-10 sek., patologinio audinio šalinimui ar (ir) destrukcijai – 30 sek. – 5 min.

Santariškių klinikų medikai vardija ne vieną šio metodo privalumą:

Pigumas. Įrenginiai yra pigesni už lazerio, argono plazmos, brachiradioterapijos ir panašius įrenginius. Be to, pigesnė ir eksploatacija, mat tik suskystintas CO2 ir detalių susidėvėjimas (nereikalingi jokie vienkartiniai elementai ar priedai).

Operatyvumas – procedūra yra atliekama greitai;

Efektyvumas – paimami plaučių audinio gabalėliai yra geros kokybės, nesutraiškyti, audinio struktūra išlieka nepakitusi;

Selektyvumas – šalčiui jautresni yra patologiškai pakitę plaučio ar kvėpavimo takų audiniai.

Santariškių klinikų informacija

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų