Psichikos sveikata darbe: ženklai, kad kolega išgyvena krizę

Metų pradžia darbe ne visiems yra džiugi. Ataskaitų pildymą ir šventinį šurmulį pakeičia rutina, nuovargis ir trumpos dienos. Jeigu prisideda ambicingų lūkesčių ir asmeninio gyvenimo sunkumų, pirmieji metų mėnesiai gali tapti labai sudėtingi emociškai. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro specialistai pabrėžia, kad būtent kolegos gali pirmieji pastebėti nuotaikos, elgesio pasikeitimus, bylojančius apie emocinę krizę, o kai kada – ir savižudybės grėsmę. 

„Esame įpratę biure kalbėti apie rezultatus, naujas strategijas, bet vis dar vengiame paklausti apie savijautą. Su kolegomis dažnai praleidžiame net daugiau laiko nei su šeima, todėl turime daugiau šansų pastebėti ženklus, kad žmogus yra krizėje, ir jam padėti“, – teigia Lalita Hacker, Higienos instituto Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė.

Pavojaus signalai: kada tai ne tik ilgalaikis liūdesys

Savižudybės rizika ne visada yra akivaizdi, taip pat gali būti sudėtinga atskirti nuovargį nuo didesnių emocinių sunkumų. Bet kuriuo atveju žmogus, kuris turi minčių apie savižudybę, tiesiogiai ar subtiliai „signalizuoja“ apie tai savo elgesiu, nuotaika ir kalba. Specialistai išskiria kelis lengviau pastebimus pokyčius, kuriuos pastebėjus svarbu nelikti abejingiems.

• Atsiribojimas: jei visada bendraujantis kolega staiga nustoja dalyvauti bendruose pietuose, vis dažniau renkasi nuotolinį darbą be aiškios priežasties ar vengia vaizdo skambučių.
• Ryškus nuotaikos pagerėjimas: pavojingas ženklas – kai po ilgo streso ir nerimo žmogus staiga tampa neįprastai ramus. Tai gali rodyti, kad jis jau priėmė lemtingą sprendimą.
• Tvarkymasis: asmeninių daiktų atidavimas, neįprastas dėkingumas kolegoms už „praėjusius metus“ ar skubotas, nepaaiškinamas ilgalaikių projektų perdavimas kitiems.
• Cinizmas ir savikritika: kalbėjimas apie planų beprasmiškumą, juokeliai apie tai, kad „be manęs čia viskas veiktų geriau“.

Verta turėti omenyje, jog savižudybės rizikos ženklų sąrašas nėra baigtinis, todėl svarbu pasitikėti ir savo nuojauta, jeigu kyla įtarimų dėl asmens svarstymų apie savižudybę ar pastebite nerimą keliančius asmens elgesio ar nuotaikos pokyčius.

Apie krizę klausti atvirai

Įtariant savižudybės riziką, svarbu kalbėti ir klausti tiesiai, tačiau dažnai bijoma, kad tai gali pastūmėti lemtingo veiksmo link. Tai – mitas. Tiesus klausimas ne tik nepaskatina savižudybės, bet ir suteikia galimybę išsikalbėti ir gauti palaikymą.

„Jei matote, kad kolega ar kolegė pastaruoju elgiasi neįprastai, neužtenka mandagiai paklausti, kaip sekasi. Reikia drąsos pasakyti: „Pastebėjau, kad pastaruoju metu esi kitoks ar kitokia, ir man neramu dėl tavęs. Ar turi minčių apie savižudybę?“ Šis klausimas gali tapti tiltu į pagalbą“, – sako Tomas Knabikas, Higienos instituto Savižudybių prevencijos skyriaus specialistas.

Kitas barjeras, trukdantis kolegoms užduoti tiesų klausimą, yra baimė išgirsti patvirtinimą. Dažnas pasijunta atsakingas už kito gyvybę ir išsigąsta, kad neturės specialių žinių padėti bendradarbiui krizėje. Tačiau specialistai pabrėžia: jūsų užduotis nėra tapti gelbėtoju ar psichoterapeutu.

„Jei žmogus prisipažįsta turintis minčių apie savižudybę, svarbiausia nepanikuoti. Jūsų vaidmuo – ne išspręsti visas jo problemas čia ir dabar, o tapti tiltu į pagalbą. Svarbiausia yra išklausyti be vertinimo ir padėti susisiekti su profesionalais“, – teigia T. Knabikas.

Jei darbe išgirdote teigiamą atsakymą į klausimą apie savižudybę, rekomenduojami šie veiksmai:

• Nepalikite žmogaus vieno. Jei jaučiate, kad pavojus gyvybei yra čia pat, skambinkite 112 ir pabūkite šalia, kol atvyks specialistai.
• Suteikite palaikymą. Kartu surinkite emocinės paramos linijos numerį arba padėkite užsiregistruoti psichologinei konsultacijai.
  • Vilties linija (pagalba suaugusiesiems): 116 123 (visą parą)
  • Jaunimo linija: 0 800 28888 (visą parą)
  • Informacija ir pagalbos teikėjų kontaktai savižudybės krizėje interneto svetainėje www.tuesi.lt
• Informuokite atsakingus asmenis. Jei įmonėje yra krizinių situacijų valdymo tvarka, pasitelkite personalo skyrių ar vadovybę.

Psichikos sveikata – darbo kultūros dalis

Higienos instituto specialistai primena, kad svarbi savižudybių prevencijos darbovietėje dalis yra psichologinis saugumas, arba pojūtis, kad galima išsakyti nuomonę, užduoti nepatogius klausimus, prisipažinti suklydus ar paprašyti pagalbos nebijant būti nuvertintam.

Amy Edmondson, Harvardo verslo mokyklos profesorė, 2018 m. išleistoje knygoje apibendrino dešimtmečius trukusį darbą ir įrodė, kad psichologinis saugumas yra būtina sąlyga, norint išvengti perdegimo ir emocinių krizių kolektyve.

Pagal kitą, psichosocialinio saugumo klimato teoriją, vadovų požiūris į psichikos sveikatą taip pat gali turėti reikšmingą prevencinį poveikį. Atrasta, kad organizacijose, kuriose psichologinei darbuotojų gerovei neskiriama dėmesio, sunkios depresijos rizika išauga tris kartus. Tai parodo, kaip glaudžiai organizacijos vertybės yra susijusios su darbuotojų psichikos sveikata.

„Savižudybių prevencija darbe prasideda ne pastebėjus krizę, o daug anksčiau – nuo kasdienių pokalbių prie kavos. Išdrįskime ne tik pasidžiaugti nuveiktais darbais, bet ir pasakyti, kad mums sunku“, – teigia T. Knabikas.