Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Rūta Pumputienė. Kodėl inovatyvūs vaistai lietuviams neprieinami?

Rūta Pumputienė, advokatė, gyvybės mokslų teisės ekspertė | Šaltinis: vlmedicina / asmuo | 2021-05-18 13:02:50

Koronaviruso pandemija kaip niekas kitas įrodė, kaip Lietuvos ekonomikai svarbi yra inovatyvi sveikatos sistema. Deja, Lietuvos valdžios atstovams, panašu, tokio įrodymo bent jau kol kas neužtenka. Pernai Lietuvoje įsigaliojo nauja inovatyvių vaistų kompensavimo vertinimo tvarka, kuri turėjo palengvinti jų pasiekiamumą pacientams, deja, proveržis, kurio laukė industrija ir pacientai, virto dar didesniu barjeru ir šiandien yra sustabdytas. Efektyviausias medikamentinis gydymas Lietuvoje šiandien prieinamas bene prasčiausiai ir vėliausiai Europos Sąjungoje, o nuo to kenčia ne tik šalies pacientai, bet ir Lietuvos patrauklumas užsienio investicijoms.

Rūta Pumputienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Barjerai naujiems vaistams

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vaistai pacientams tampa prieinami tik tuomet, kai valstybė nusprendžia dėl jų kompensavimo. Pirmiausia nauji vaistai įrašomi į kompensuojamųjų sąrašą ir tik vėliau patenka į kompensuojamų vaistų kainyną. Prieš naujam vaistui patenkant į kompensuojamų sąrašą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) vertina jo naudą.

Praėjusių metų sausį įsigaliojo naujas inovatyvių vaistų, kurie gali būti kompensuojami valstybės, vertinimo mechanizmas – sveikatos technologijų vertinimas (STV), kurį atlieka VVKT. Šio mechanizmo esmė – sprendžiant dėl vaistų kompensavimo atsižvelgti ne tik į „nuogą“ vaistų kainą, bet ir į jų vertę paciento pragyventais papildomais kokybiškais metais. Tokia vertinimo sistema teoriškai turėjo (ir turėtų) padėti užtikrinti efektyvų kaštų panaudojimą.

Šios sistemos laukė industrija ir pacientai, nes ji turėjo padaryti proveržį Lietuvoje ir paskatinti inovatyvaus medikamentinio gydymo prieinamumą – Lietuva pagal šį rodiklį yra viena paskutinių ES. Tačiau realybėje naujoji vertinimo sistema iš esmės pavirto į dar daugiau barjerų, kurių nėra kitose šalyse – įtraukti reikalavimai ir nuostatos, kurių neįmanoma įgyvendinti ir kurios neatitinka efektyvaus kaštų panaudojimo vertinimo esmės.

Ir tai tik viena dalis – šiandien naujų vaistų kompensavimo vertinimo mechanizmas yra visiškai sustojęs. Nors valstybė yra numačiusi prievolę pareiškėjui mokėti rinkliavas už paraiškų vertinimą (žyminis mokestis yra 5.400 Eur), valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų atlikti vertinimus nustatytais terminais. Per pastaruosius 9 mėnesius buvo įvertintos tik 4 naujų vaistų paraiškos, vertinimo laukia 35 paraiškos, jų vertinimo terminai nuo įstatymuose numatytų 90 dienų šiandien vidutiniškai gali trukti apie 530 dienų. Tokie ilgi terminai tiesiogiai lemia blogesnį inovatyvaus gydymo prieinamumą pacientams, o tai reiškia aukštesnius mirtingumo, neįgalumo ir nedarbingumo rodiklius, blogesnę pacientų gyvenimo kokybę.

Visi suprantame, kad ne statistika baugina. Baugina faktas, kad Lietuvos pacientai, sergantys sunkiausiomis, pavyzdžiui, onkologinėmis, ligomis, neturi lygių galimybių gauti jiems reikalingą efektyvų, inovatyvų gydymą, nors jis prieinamas kitose ES šalyse – pavyzdžiui, Rumunijoje, Bulgarijoje, jau nekalbant apie didžiąsias turtingąsias ES šalis. Lietuvos pacientų teisė į kokybišką gydymą ir Lietuvos gydytojų pareiga skirti pacientams tinkamiausią gydymą pagal klinikinius kriterijus, deja, yra tik deklaratyvios.

Stabdo investicijas į Lietuvą

Akivaizdu, kad vien trumparegiškas taupymas ar tokių reikalavimų, kokių nėra kitose ES šalyse, vaistų įrašymui į kompensavimo sąrašus taikymas, sukuriantis ne galimybes, o barjerus didelę terapinę naudą turintiems vaistams, ar tiesiog laiko vilkinimas nepriimant sprendimo dėl naujų vaistų kompensavimo yra nepateisinamas neveikimas. Tai stabdo pažangą ir nukelia Lietuvą į pažangiausių gydymo technologijų kompensavimo užribį visoje Europoje.

Esant tokiai situacijai Lietuvos rinka tampa labai nepatraukli inovacijoms ir inovatyvioms kompanijoms apskritai. Čia dirbančioms tarptautinių kompanijų atstovybėms vis sunkiau tampa kalbėtis su savo centrinėmis būstinėmis dėl papildomų investicijų Lietuvoje. Nesudarant galimybių naujiems pažangiems vaistams patekti į rinką, tokia rinka tampa neperspektyvi ir susidaro uždaras ratas, kai centrinės būstinės, matydamos rinkos neperspektyvumą, stabdo investicijas į Lietuvą apskritai.

Taisyti reikalavimus

Dabartinės Vyriausybės programoje numatyta skirti dėmesį „užtikrinant efektyviausią, šiuolaikinį gydymą“, „sudarant galimybes pacientams pasiūlyti geriausius, inovatyviausius ir veiksmingiausius gydymo būdus“, deja, šios gražios Vyriausybės programos nuostatos iki šiol taip ir nepavirto nors į vieną jas galintį įgyventi konkretų veiksmą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane.

Ko reikia, kad sveikatos inovacijos greičiau pasiektų Lietuvos pacientus? Reikalinga kuo skubiau tobulinti inovatyvių, efektyviausių vaistų įrašymo į kompensavimo sąrašus mechanizmą, kad jis įgalintų operatyviau ir efektyviau juos vertinti, mažintų perteklinius, nepagrįstai griežtus ir nelogiškus reikalavimus, siekiant skaidriai ir operatyviai Lietuvos pacientams suteikti galimybę gydytis tokiais vaistais. Skaidrūs, protingi ir lankstūs sprendimai siekiant gerinti inovatyvaus medikamentinio gydymo prieinamumą pacientams yra šiuolaikinės sveikatos priežiūros sistemos būtina sąlyga.

Lietuvos sveikatos sistemos ir konkrečiai – inovatyvių vaistų reguliavimo sistemos skauduliai akivaizdūs, brangiai kainuojantys tiek pacientams, tiek Lietuvai kaip valstybei. Ir nors sveikatos politikai deklaratyviai jau eina teisinga linkme užtikrinant naujų vaistų prieinamumą, tačiau realybėje tas vis dar neatsispindi. Tad ar ryšis valdžios atstovai visa tai pakeisti?

Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Ligonių kasos akinių lęšius kompensuos visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams
Netrukus įsigalios akinių lęšių kompensavimo pokyčiai. Nuo balandžio 1-osios visiems vaikams iki 7 metų akinių lęšiai bu...
Supaprastinta siuntimų tvarka lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui
Siekdama toliau mažinti gydytojų administracinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija atnauj...
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų